Marionette of Harmony

Saulė kybo kamputy,
Susitraukus truputį,
Bet ji šviečia vistiek,
Mano mielai Rūtutei.

Šildo žiedelį,
Šildo ir kitą,
Glosto lapelį

Gyslotą ir žalią.

“Mieloji Rūtute,
Nusišypsoki prašau,
Aš juk šilumos
Iš tavęs teprašau.

Debesėlį pritrauksiu
Ir lietaus tau pagausiu,
Atsigausi, meilute,
Pailsėsi truputį.”

Sakau jai kas rytą,
Ramų ir žydrą,
Bet ji nesiklauso
Ir nusuka ausį.

Gaila žiūrėti,
Todėl pravirkstu
Ir ašarom vilgau
Stiebelį apstu.

Nemyli Rūtutė
Manęs nė trupučio,
Ir žydi smagiai,
Be manęs ir gražiai.

 Koks sunkus jausmas apgula krūtinę, kai turi gitarą šalia savęs ir negali paliesti jos stygų, sukurti melodijos, garsiai išdainuoti eilutes dainų, kurios šildo tamsų vasaros vakarą. Ant stalo dega žvakė, kuri kvepia žiema, cinamonu, obuoliu ir salstelėjusiais mandarinais.  Knygų lentynoje, atsirėmusi į kitas, stovi kreivai pastatyta knyga, kurią skaitė R. Pirmos dvi ir paskutinės dvi dienos buvo nuostabios, nepamirštamos ir buvo tiesiog labai gera, o kitomis dienomis jaučiau, jog nesuprantu nei savęs, nei kitų, kai tiesiog neradom bendros kalbos ir bendrų sprendimų. Ausinėse skamba Vėya - Kada mes ir šildo iš vidaus, nes V yra tiesiog puiki ir aš džiaugiuosi, jog pažįstu ją nors krašteliu savo sielos. Man liūdna, nes R išvažiavo ir tiesiog be jos taip tylu. Ji užpildė tylą savo tyla ir jos kvėpavimas buvo pats mieliausias triukšmas ausims. Apsikabinimai atrodė taip maloniai šildė ir jaučiausi žmogumi, kuris eina teisingu keliu. Ryt susitiksiu su Am ir bandysime atlikti ką nors panašaus į fotosesiją, bet manau, kad aš susimausiu, kaip visada. Nesu graži ir nesakau tai tik dėl to, kad visi taip sako apie save. Tiesiog turiu labai daug nelygumų, iškylumų ir šiaip. Na, bet bus kaip bus. Svarbiausia tai, jog noriu ją pamatyti kaip asmenį ir įsitikinti, jog tikrai egzistuoja už kito ekrano ribų.

Klausimas tik toks: kaip ilgai galėtumėte išgyventi su žmogumi, kurio beveik nepažįstate?

Mylėkit, kol galit,

marionette