fanfiction: chapter three

By 00:12


 Pabaikime, ką pradėjome.

3. Baltos sienos varvėjo nuo prakaito, o niekam nereikalinga lėlė gulėjo numesta į kampą. Senas, raukšlėmis išvagotas veidas žvelgė į monitoriaus ekranus ir giliai viduje juokėsi iš viso šito chaoso. Deja, vidaus jis neturėjo. Jo menkus, žmogiškus organus puolė vėžio ląstelės ir kandžiojo plaučius, suvirškindavo bronchus, o alveoles sukramtydavo ir išspjaudavo sukeldamos milžinišką skausmą. Jausmus, kurie kilo iš vos vos beplakančios širdies, iškreipė senatvinė silpnaprotystė, kuri pastūmėjo senį išpildyti tokias keistas ir amoralias idėjas. Tačiau netgi ir jausdamas kažką, sunkiai besikilnojančioje krūtinėje, išorėje sėdėjo sustingęs ir romus. Tikriausiai jei būtų netyčia užsnūdęs ir kvėpuotų, to neparodydamas, aplinkiniai palaikytų jį mirusiu ir išvežtų į morgą, kaip pasibaigusio galiojimo atlieką.
Naujuose, žvilgančiuose monitoriuose galėjai išvysti baimės ir įsiūčio įkalintus asmenis, kurie atrodė tuoj iššoks ir išspardys seną, kaulėtą žmogaus sėdynę, bet jie nieko negalėjo padaryti. Pririšti prie metalinių gultų, jie negalėjo pasijudinti, o nuskambėjus signalui privalėjo bėgti ir gelbėti savo gyvybes vien tam, kad kitos pramogų ir kraujo ištroškusios personos galėtų stebėti visą šitą šou. Pats senis, vadovybės aukščiausiasis, tenorėjo pajusti ir pamatyti tą plonytę liniją, kuri skyrė gyvenimą nuo mirties. Jis norėjo parodyti koks vertingas yra gyvenimas ir nuo kokių niekingų žmonių pasaulis pūva ir raukšlėjasi kartu su šio senio galva, kuri jau greitai nusvirs ir ant jos bus galima užklijuoti etiketę „A.T.A.“. Sugrubusias vyro rankas valdė artritas, tad mažas metalinis pultelis viename jo delne vis norėjo ištrūkti, nukristi ir sudužti vien tam, kad nereikėtų būti atsakingam už visas buvusias ir būsimas mirtis. Jo tvirtame, iš metalo nulietame kūne, buvo dvi minkštos gumos pūslelės su dviem mygtukais. Vienas buvo skirtas tam, kad prasidėtų visas šis žaidimas, o antras – paleisti aukas. Senis sukūrė jį tam, kad šis kūrinys vestų savo išradėją teisingų pasirinkimų link, gelbėtų nuo blogų apsisprendimų ir padėtų teisti tuos, kurie neteisingai eikvoja savo gyvenimą. Štai kodėl viena pūslelė buvo labiau įdubusi, nei antroji ir ji tikrai nebuvo pažymėta P raide, kas reiškė „Paleisti aukas“.
Nešvarioje ir suterštoje vyro sąžinėje staiga sukirbo mintis, jog jis elgiasi neteisingai, jog jis negali spręsti kaip žmonėms gyventi ir jog visi turi pasirinkimų teisę. Tačiau išsigandęs visa to – savo minčių, kitokių pasirinkimų alternatyvų ir jam nepritinkančio mąstymo – jis vėl paspaudė ne tą mygtuką ir per pastatą nuaidėjo pratisas skambučio čirškimas, kas nulėmė dar vieną žaidynių pradžią. Senio pakalikai, kurie kalbėjosi su aukomis, išėjo iš savo postų ir ruošėsi posėdžiui prie ekranų ir valdymo pultų. Ten jie žais žmonių gyvenimais ir taps Dievais, kurie ištars lemtinguosius žodžius „Tau yra leista gyventi“. Ketnisė tuo metu išspyrė savo celės duris ir pasiruošė tapti medžiotoja.

Leave a comment below,
marionette

You Might Also Like

2 komentarai (-ų)