Marionette of Harmony

Palikime barbes, meskime jas į šalį ir leiskime jų rožiniam pradui sudūlėti senose lentynose.
Papasakosiu jums apie gatvės gyvenimą, kur miegoti ant suoliukų nepatogu, bet gera. Maždaug jau dvi savaites vaikštau gatvėmis, kalbuosi su žmonėmis, susipažįstu, tampu auka ir kartu nugalėtoja. Gaminu gyvenimus, kuriuos aprašau mažiau kūrybiškiems žmonėms ir jie padengia mano kavos sąskaitas. Susipažinau su G - mergina šviesiai žydra suknele, kuri vaišino mane arbata. Taip pat S - vaikinu, kuris taip pat mane maitina anyžiniais saldainiais, nes neturiu laiko valgyti, kai maitinuosi vien energija iš žmonių sielų. Daugelio vardų prie arbatos stovų nė nežinau, nesivarginu net sužinoti, nes jie vistiek kasdien kitokie, tačiau kalbuosi su visais, vis dėl to, visi mėgsta naujas istorijas. Ypač aš. Kita septyniolikmetė R dar kol kas nevaišina cigaretėmis, bet aš ją vaišinu ledais bei mineraliniu, nes turiu laiko vaikščioti ir dalinti pakvietimus į mano laikiną namelį - krautuvėlę. Taip pat Sa, kuri yra tokia laiminga gyvenimu ir meile, skaidrina mano gyvenimą, nors visai neturi laiko, kai man yra pertraukos. Žodžiu, kojos kruvinos, akys taip pat pasruvusios krauju, nebegaliu vaikščioti, kalbėti, bet vis dar galiu sėdėti ir klausyti. Klausyti istorijų iš mielų vokiečių, rusų ir indų. Klausyti orkestro, kai būgnai išmuša klausos aparatus, kurie krisdami sulaužo ir balso stygas. Klausyti ir palaikyti kompaniją M, kuri laikė tuos pačius išbandymus kaip ir aš, tačiau ji neturėjo lovos, tad turėjo pasitenkinti nepatogiais suoliukais, kurių formos kaip bangų. Klausyti kaip Ag su Dv įtraukia, įkvėpia ir iškvėpia tuo pačiu metu, o jų pasekėjos lenkiasi prieš savo valdoves. Klausyti kaip Au keikiasi ir lipdo cukraus vatą ant žmonių galvų, o jos drugeliai skraido ir taip pat spjaudosi, kad net baisu. Pagyvenusi gatvėje taip pat išmokau naujų žodžių, išsireiškimų, išmokau kalbėti rusiškai, patobulinau anglų, latvių, vokiečių kalbų žinias, išmokau daug vertingų pamokų ir numečiau keletą kilogramų, nes darbe nėra laiko valgyti ir gerti. Žinoma, kartais bijau, jog numirsiu viduryje mūsų pramogų alėjos, bet manau, kai gulėsiu negyva, niekam tai neberūpės. Nors R ir M nebeturės pasiuntinukės, su kuria galima nueiti ledų, o vaikinai negalės kišti savo telefonų numerių į rankas.

Šiandien:
- Labas, ką turi?
- Štai ką, nori? Imk.
- Dėkui. Numerį turi?
- Visos merginos šioje gatvėje turi turėti numerį? Tokio neturiu.
- Kalbu apie telefono numerį? Duok ką.
- Oi ne, tokio irgi neturiu, bet galiu duoti draugės.
- Kaip čia taip? Ne, netinka, noriu tik tavęs!
- Deja, dabar atsidaviau darbui.

[Gatve vaikšto futbolo komanda. Pamatę mane visi apsikabina ir sako "GROUP HUG"]:
- Kokia graži mergaitė! Einam su mumis prie jūros.
- Negaliu. Dirbu!
- Atleidžiam tave nuo pareigų, einam ką?
- Na... Gerai. Pabaigsiu darbą ir prisijungsiu.
- Gerai, bet žiūrėk tu man! Jei pamatysim vėl, nusinešim vistiek ir turėsi palaikyt kompaniją.

Glosto savimeilę, bet man patinka intelektualiniai mulkiai, kurie daužo mano širdį, bet tiek to. Savo širdelę jau pamečiau gatvėje ir atidaviau ją visiems mano sutiktiems žmonėms, kurie su manimi taip šiltai bendravo ir žinau, kad dar ne pabaiga. Šis darbas ir buvo mano stovykla, kurioje įgyjau tiek patirties, kiek nebuvau patyrusi per visus šiuos metus. Žinoma, dar turiu daugybė užsakymų, tad, manau, kad iki rugsėjo neišlysiu, o paskui vėl apsirengsiu perfectionistės aprangą ir sieksiu tobulų rezultatų.

Sėkmės ir jums.
Mylėkit ir mylėkitės, nes gyvenimas gražus,
marionette