Kaip labai aš myliu Mačernį
Aš laimingas esu, Laimingesnio pasauly nėra. Netikėkite mano skausmu, Aš laimingas esu Tarp nakties valandų Svaigulingos kančios ugnyje... Aš laimingas esu, Laimingesnio pasauly nėra.
V. Mačernis
|
Labai ilgai norėjau ką nors rašyti. Ką nors itin svarbaus, kas patrauktų akį. Ką nors ne apie save, kas padėtų geriau įsiskaityti. Na, pripažinkime, visi mes - egoistai. Kitų darbai ir mintys yra visiškai nesvarbios, jei jų nepuošia "Pasaulinės žvaigždės" etiketė.
Gaila, tokios neturiu ir neturėsiu. Štai kodėl grįžtu prie senos idėjos: rašyti ir kurti sau. Rašyti tai, kas tik šauna į galvą, kurti kada tik norisi, kaip norisi ir pamiršti supančią aplinką, kritiką, blogus dalykus. Tačiau su blogais dalykais, išeina ir geri. Pavyzdžiui, skaitytojai, kurie verčia tobulėti.
O kam iš viso reikia to dėmesio? Kam reikia kritikos? Kam reikia pastabų, pagyrimų? Visa tai yra motyvacija, dėmesys, palaikymas (negatyvus arba atvirkščias).
Visi trokštame dėmesio. Daugiau ar mažiau.
Štai kodėl egzistuoja tokie socialiniai tinklai kaip facebook, programėlės: instagram ir t.t. Visi nori būti pastebėti ir ne tik dėl blogų paskatų, kaip tuštybė.
Jei jau pastebėjote, daugelis savo dienas (ir naktis) leidžia prie kompiuterio ekranų. Šitokiu būdu sunku susirasti draugų, sunku ką nors patirti, išgyventi. Žmonės jaučiasi vieniši, tad interneto erdvėje nori būti pastebėti. Vieni kuria blog'us, kiti - vlog'us. Vaikinai atleidžia savo kelnių diržus, merginos nuleidžia petnešėles. Tokia dėmesio kaina.
Šiaip ar taip, visa tai vistiek neturi prasmės. Dėmesys blėsta, kai jau mėnesį šali nuoga su dešimties centimetrų kulnais. Socialiniai tinklai galų gale vistiek praranda savo galią, būna pakeičiami. Žmonės miršta, žmonės gimsta. Nėra tęstinumo. Tik vienintelė atkarpa A____B, su kuria galima elgtis kaip tik patinka. Tam tikrą laiką.
Išsiaiškinau, jog svajonės gali labai lengvai sudužti. Autoritetai, idealai praranda savo žavesį. Simpatijos kelia pasišlykštėjimą. Draugai tampa tik susvetimėjusiais kūnais su netikromis šypsenomis. Praradau tikėjimą viskuo, į ką tikėjau anksčiau.
Dabar mano meilės yra fizika ir Mačernis.
"Tuštybė - užmarštis, kai niekas tau nerūpi, kai esi viskuo patenkintas, manai, kad viską jau atradęs, pasiekęs, supratęs."
"Rašytojo vienintelis užmokestis - amžinybė."
"Šiandien ant manęs užtiško liūdesys."
Ateik, naktie, ir būki mano mylima!
Ateik, pečius apskleidusi tamsiais plaukais,
Palikę vienu du pasaulyje tada,
Žavingomis svajonėmis galėsim žaist.
Pasekdamas tavos širdies plakimą lėtą,
Aš savo liūdesį neramų surimuosiu
Ir, skęsdamas gelmėj tavų akių žvaigždėtų,
Skaitysiu knygą ateities nežinomosios
Ir, tavo mistiniu grožiu apsisvaiginęs,
Klausydamas erdvių simfoninės lopšinės,
Užmigsiu lyg ant sužieduotinės krūtinės.
Ateik, naktie, ir būki mano mylima!
Ateik lengvu žingsniu, ritminga eisena,
Slaptų vestuvių guolin džiaugsmą nešdama.
Mano log'as gražus.
marionette
0 komentarai (-ų)