Psichinė šypsenėle pyrago trupiniuos

By 19:20 , , , ,


Sielos ir proto dalys, kurių nepajėgiu surinkti.

"Jaučiu pūvėsių skonį iš savo pūvančio vidaus. Mano riebalai sukapoti į dalis, taip ir nespėję pakeisti materijos formos, mėtosi lėkštėje, kurią dar neseniai puošė trupininis depresijos pyragas su juodaisiais serbentais. Mano gyvenimas yra toks tobulas, kad dėl progresuojančios šizofrenijos nebeatskiriu tikrų pavidalų. Kartais Jį apsikabinu ir paklausiu ar Jis tikrai egzistuoja, nes pasaulis be Jo liejasi ir lekia į šalis, kad ir kaip stengčiausi jį pagauti. Turiu visas galimybes tapti laiminga, netgi buvau laiminga, bet tada viskas baigėsi. Laimės traukinys paliko mano išprotėjusias smegenis, kai nustojau Juo pasitikėti. Nustojau pasitikėti visais žmonėmis ir grįžau prie savos egzistencijos klausimų, kurie niekada nepalieka manęs ramybėje."







Every misunderstanding starts a fire in our hearts. It burns our veins, our blood without no hope to be saved from this. Eyes are leaking but tears are not enough to stop the flames or even calm them down. All you are waiting for, is that one hug, one kiss and words “I’m sorry” but you’re not strong enough to say those by yourself. With fire flowing as a never ending river you become a match which waits for the end of total destruction. Then you’re nothing but needless, broken… Burnt.









If a serial killer won’t get to you, don’t worry, feelings will do. They’ll chop your stomach into tiny little pieces, throw you heart into your face and bury you alive in your own skin. You will never know why it happened to you because you didn’t deserved this. Nobody did… And ended up with bleeding hearts crushed on the ground.






And there you are

Facing the mirror

With tears in your eyes,

Trembling in shiver.

You want to be held,

Not to be played.

You want to be loved,

Not to be blamed.

Being inside in your heart,

When you’ve torn mine apart

Facing your happiness

That’s full of madness.

You’re left with nothing

But your loving heart.

Counting days till

You’ll be his other half.

Ar visi gali būti laimingi?

marionette

You Might Also Like

4 komentarai (-ų)

  1. labai tamsu, labai žavu.
    džiaugiuosi matydama tave vėl čia.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tiesiog tikiuosi, kad kažkada parašysiu ką nors tikrai gero.
      Ačiū :*

      Panaikinti
  2. Aš taip pat labai džiaugiuosi matydama Tave ir vėl šiame tinklaraštyje, bet mane taip pat kankina be galo dvipusiški jausmai.. Kaip ir minėjo Berta, įrašas labai tamsus, tikrai labai vaizdingas. Pasiilgau Tavo įrašų, jie visuomet tokie originalūs ir vienetiniai, išbaigti bei sultingi, tačiau mane tuo pat metu liūdina tai, jog žinau, kad tau yra/buvo sunku, o aš negaliu būti šalia tavęs ir taip pat negaliu stipriai tavęs apkabinti. Galiu pasakyti tik tiek, kad labai tavęs pasiilgau ir lauksiu kitų įrašų. Gal jie bus kiek šviesesni?
    Be strong, kaip visada puikiai parašyta. <3

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mieloji Simona, manau, kad gyvenimas nėra nei juodas, nei baltas. Jis tiesiog pilkas. Šitas tinklaraštis nėra tam, kad rašyčiau tada, kada esu laiminga. Ne, rašau tik tada, kai reikia iškrauti viską, kas manyje neigiama, kas slegia ir nepatogu. Gal pastebėjai, bet įrašų kiekis gerokai sumažėjo ir tai nėra blogai! Reiškia, kad pastaruoju metu esu laimingesnė, nei buvau anksčiau. :) Myliu myliu myliu <33

      Panaikinti