Betrayed

By 00:39 , , , ,

Ugnis židynyje buvo nerami – kibirkštys spraigė į kambario vidų, kurioms gyvybę palaikė cigaretės pelenai krintantys pavėjui nuo prieš židinį atidaryto lango. Ji suėmė savo tamsiai raudonus plaukus ir sunėrė savo pirštus juose, priklaupdama ant žemės. Skaudėjo. Viduje. Merginos juodai dažytos lūpos prasivėrė staigiam deguonies gurkšniui, tačiau plaučiai buvo lyg sutraiškyti, atrodė, kad sustojo laikas, laikrodžių rodyklės išsikraipė ir laikas prarado svarbiausios materijos postą, tačiau ugnis ruseno. Ji pridėjo smilkstantį cigaretės galą ir įrėmė į vidinę šlaunies pusę, įtempdama visus kūno raumenis. Skausmo ir euforijos akimirką ji nebejautė nieko, palaimą, kad bent vieną akimirką pasaulis nustojo suktis apie jį.

 Jo plaštakų venų vaga tęsėsi ir kerojosi kaip Volgos upė. Nešvari, suteršta narkotikų ir pakrikusios psichinės būklės. Jis mylėjo ją, kai ji žavėjosi juo dėl to, kad jis nebuvo Jis. „Aš nebenešioju kaukės, kaukė jau yra manimi.“ Žavingas, ambicingas, nepaklūstantis taisyklėms – pauugliškų ir sekso svajonių objektas.  Jis mylėjo ją, mylėjosi su ja, bet ji nebuvo viena. Dievai negali atsiduoti vienai žemiškai būtybei dėl vien bučinio juodai dažytų lūpų. Jie turi būti garbinami ir mylimi, puoselėjami ir nepaneigiami. Jam reikėjo visų - vyrų ir moterų. Net mačo negalėjo atsispirti jo gilių akių žvilgsniui, o prieš gulant tegalėjo užversti akis iš malonumo ir iškvėpdami Jo vardą.

Šiandien jie gyvi, bet rytoj – mirę. Visi bando būti Kažkuo, kai yra Niekas. Jie nežino kas patys esą, neranda prasmės, dulka savo poreikiuose, nesiekia nieko daugiau. O kas jei ir siekia? Tada jie tik lašas jūroje, dažniausiai neištikimi patys sau, dirbdami tai, ko nemėgsta, darydami tai, ko nenori, mylėdami tai, ko pageidauja kiti. Ji kentėjo dėl meilės, kurios pati nesuprato. Jis mėgavosi tuščiais malonumais, nepatirdamas realių jausmų, apsimesdamas Dievu, kuriuo nebuvo. 

Atraskit kas tikra,
Kad nebūtų skaudu.

marionette

, , , ,

You Might Also Like

5 komentarai (-ų)

  1. Gintarija2014 m. gruodžio 30 d. 00:56

    Nuostabu, tikrai

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2014 m. gruodžio 30 d. 01:21

    Pabaigoje visai sučiupai tikrovę. Bendrai taip, nieko nėra absoliučiai tikro ar teisingo, prasmingo ir panašiai. Visi tegul ieško sau patys, kas atrodo sąžininga. Nelaimingi bus tie(ir ne tik jie, žinoma), kurie savo pasirinkimo nesuvoks. Matys netikras klaidas, pyks ant netikrų priešų iš savo menko suvokimo nepajėgdami išsikrapštyti.
    Bet negi problema, kad viskas - dulkės? Kiekviena prasmė individuali. Kaip ta pilis, kurią vaikas stato smėlio dėžėje. Labai neamžina, visiems pochui, bet tai jo individuali laimė. Tik vieno siaurapročio individo psichologinis santykis su pasekme, kilusia dėl jo valios ir fizinio poveikio materialiam pasauliui. Ir nesvarbu, kaip menkinančiai skamba žodžiu rinkinys, reiškinys lieka toks pat.

    AtsakytiPanaikinti
  3. MarionetteOfHarmony2014 m. gruodžio 30 d. 01:38

    Čia lyg ieškoti gyvenimo prasmės mėlynose užuolaidose. :)
    Ačiū už komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Laukinė Liepsna2015 m. sausio 15 d. 00:19

    kaip apmaudu, kad buvau sugebėjusi apleisti ir pamiršti tavo blogą! bet štai aš vėl čia :) o tu atsinaujinusi ir kaip visada tikrai žavingai perteiki savas mintis. mua

    AtsakytiPanaikinti