Marionette of Harmony

Dienas leidžiu chillindama ir paprasčiausiai jas švaistydama. Kai lietus lyja - prašau jo daugiau. Kai jo nėra - prašau, kad atsirastų. Tokia vegetacijos padėtis man visai tinka. Skaitau, tingiu, ilsiuosi, leidžiu savo smegenims ilsėtis nuo mokyklos, kuri mane kažkada dar pasieks. Ir nuo tos minties pradeda pykinti.
   Šiandien buvau prie jūros. Vanduo ledinis, saulė smarkiai nebešildė, tačiau visgi su draugija buvo smagu gulėti, šildytis, valgyti Mellers su siemkom, bananais ir obuoliais. Rytoj prognozuoja šaltesnę dieną, tad vėl apsiginkluosiu švarkeliu ir eisiu į miestą, o antradienį vėl bandysiu gaudyti saulę pajūryje. Man patinka lietus, tikrai, bet viskas ko man trūksta - šiluma ir karštis. Išeinu į lauką, o grįžtu su peršalimu. Kas per vasara? Well, shit happens. Noriu į Turkiją.
O dabar mano senutėliame televizoriuje rodo futbolą. Jei atvirai, aš nemėgstu sporto. Nežiūriu nei krepšinio, nei futbolo, nei teniso, nei plaukimo varžybų. Abejoju, kad net žiūrėsiu olimpines žaidynes. Man paprasčiausiai neįdomu. Žinoma, tai nėra labai gerai, bet visuomet nepriklausiau bandoms, o vadovavausi savo protu ir jo išgalėmis.
Visgi šiandien palaikau Ispaniją. Ten yra gražių futbolistų, o beje turi net 11 tūkstančių palaikytojų. Italijos žmogėnai nemyli. Ha ha ha.

Ar mėgstat futbolą?
marionette