Marionette of Harmony

Šią naktį pas mane Karmen atėjo, Juoda Karmen - su degančiom akim. Ji būrė man - iš kortų spėjo Ir gąsdino nelemta ateitim. Krūtinė jos karštai alsavo - Virpėjo rožė kruvina: - Klajonė - gyvenimas tavo... Ir meilė - tavoji daina. O kas paskui? - Paimki šitą rožę, Tai sužinosi, kas dar bus - Viens burtų žodis laimę mums atvožia, Ir vienas žodis - atveria kapus. Karmen dainavo meilę pražūtingą, - Gyvenimą be prietarų ir baimės. Ir siūlė rožę man - raudoną, nuodėmingą, - Užburtą širdimi ir laime. ...O su naktim išnyko ir Karmen - Tik jos aistri daina liūdnai skambėjo. Ir keistą dovaną paliko man: Raudoną rožę. - Laimės nežadėjo. Salomėja Nėris

 Dienoraščio archyvas.
Silpnų nervų ar greitai įsižeidžiantiems žmonėms skaityti nepatartina.

Ji nuolatos manęs klausinėja tokių kvailų klausimų, kad nors pasikark. Iš pradžių į juos atsakinėjau, paskui vangiai atrašydavau minčių nuotrupomis, o vėliau iš vis nustojau rašiusi. Ji pareiškė, jog jos nebemyliu, pasakiau, kad galbūt tai ir bus tiesa, bet esmė tame, kad aš niekada jos nemylėjau. Ji buvo niekas, toks pats niekas kaip ir aš. Jis pasakė, jog mano požiūris supistas, jog pamiršta, kad aš esu ir aš vėl susinervinau: negi aš tokia bevertė? Mokykloje nebegaliu apsiginti, visi krapštosi link mano sielos ir pjauna ją pjautuvais. Nustojau vaikščioti su kitais, pasislėpiau vaikinų šėšėly. Nesvarbu, kad jie dažnai elgiasi tiesiog pasibjaurėtinai, bet man su jais daug geriau, nei su moteriškos lyties atstovėmis. Man jau atsibodo konkuruoti, kuri gražesnė, dailesnė, protingesnė. Kai mirsim, niekas mums neberūpės. Svarbu tik vardas, kuris paliks kitų širdyse, bet jie sako, jog mano vardas išnyks kartu su manimi.


Vakar garsiai dužo lėkštės, puodeliai. Basa išlėkiau į gatvę ir bėgau, kol uždusau ir kritau ant rasotos žolės. Mėnulio ir žvaigždžių nemačiau, nepastebėjau. Galbūt man tiesiog neberūpėjo. Atrodo, jog skauda ir sopa visą sielą, širdį ir jausmus, kuriuos aš turėjau, bet visiems nusispjaut. Aš nesutverta šiam pasauliui, tai gal, matyt, teks pasitraukt?

Ak, taip. Truputis sarkazmo ir eilinio pesimizmo. Skirtas tiems, kuriuos aš mylėjau, bet jie nemylėjo manęs.

Eik tu n*

Eik tu n* aš sakau
Ir tave varu prašau
Dingti iš manos širdies
Ir palikti be vilties.