Marionette of Harmony

D.K.  nuotrauka.

Kažkada jau kalbėjau apie varnas ir kai perskaičiau ką parašiau tada, supratau, jog jums nemelavau. Kaip žinia, žmonės keičiasi ir keičiasi jų pasaulėžiūrios. Kai aš būnu laiminga, viskas man atrodo taip paprasta, natūralu ir gražu, jog aš myliu kiekvieną Žemės dulkelę ir žinau, jog man gera kvėpuoti su visais drauge, jog gera mylėti net ir bjauriausius žmonijos sutvėrimus. Žinoma, kai laimė praeina ir užeina depresijos priepuoliai, nebegaliu blaiviai mąstyti ir daugelis įrašų šiame blog'e yra parašyti būtent tuo laikotarpiu, kai nesidžiaugiu gyvenimu ir sunku kvėpuoti, nes žinau, kad galiu tuo oru ir paspringti.
Pastaruoju metu visur matau begales varnų. Vakar, kai vidury pamokos sėdėjau su draugais centre, pamačiau visą pulką varnų ir balandžių nutūpusių bene visai šalia mano kojų. Nusipirkom batono, jį plėšėm gabalais ir maitinom paukščius. Varnos buvo aršiausios: jos priskrisdavo ir atimdavo didžiausius kąsnelius tiesiai balandžiams prieš snapus. Kaip sakoma "Išlieka tik stipriausieji". Varnos gavo visą batoną, o balandžiai nieko. Netgi įsigijau vieną "draugę" - ji visur mane sekiojo, tad netgi atidaviau jai dalį savo pietų. Šiandien kai mokiau vieną draugę groti gitara, pastebėjau, jog ant vieno namo vaiduoklio stogo, esančio visai šalia mano namo, tupi pernelyg daug varnų. Jos visos žiūrėjo tarsi į vieną tašką, kuris buvo mano lange. Sakyčiau, kad žiūrėjo į mane, bet tuomet pernelyg viską dramatizuočiau.
Kai išlydėjau draugę, varnos pakilo ir sukosi ore, lyg maitvanagiai. Dar niekada gyvenime nesu jų tiek daug mačiusi. Tai buvo nuostabus reginys. Nors varnos nėra mano mėgstamiausi paukščiai, tačiau dabar jaučiu joms tam tikrą simpatiją. Ir vis negaliu nuspėti kodėl jos renkasi po mano langais.

Kokie yra jūsų mėgstamiausi paukščiai?

Neišsigąskit rudeniškos tamsos,
marionette