Marionette of Harmony

Šiek tiek šiltesnis įrašas šaltesnį rudenį.

Jei prieš metus būtumėte manęs paklausę: "Kaip save apibūdintum?", būčiau vienareikšmiškai atrėžus: "Knygos - mano gyvenimas". Tačiau dabar aš jau nebeperskaitau 100 knygų per metus, o mano skaitytų knygų užrašai dulka lentynoje. Vasarą dangsčiausi tuo, jog kūriau gyvenimą, dirbau, rašiau savo gyvenimo istoriją. Dabar dangstausi mokslais ir privalomaja literatūra, kurios vistiek neįveikiu. Jau apie mėnesį skaitau "Rugiuose prie bedugnės", kuri tokia nedidelė ir negali lygintis su mano milžiniškais (paprastai fantastiniais) tomais, kuriuos perskaitydavau per 1-2 dienas. Knygos kuria pasaulėžiūrą, supažindina su pasauliu, įvairiais reiškiniais, moko rašyti, kurti, rišliai dėstyti mintis. Dėl to aš niekada nesupratau žmonių, kurie nemėgo skaityti knygų, o jie nesuprasdavo manęs. Kartą vėlavau į susitikimą su drauge, nes knyga mane taip įtraukė, jog negalėjau atsiplėšti ir privalėjau perskaityti iki galo.
Šiuo metu sergu, atsirado daugiau laiko skaityti, kažką daryti. Nors galva sunki, o temperatūra "laužo kaulus", tačiau vistiek galiu daug ką nuveikti. Kitą savaitę bus konstitucijos egzaminas, tad aš jau pradėjau mokytis straipsnius, o "Rugiuose prie bedugnės" jau beveik perskaityta, tad galėsiu ją be jokios širdgėlos padėti atgal į bibliotekos lentyną. Vos tik pasveiksiu ir išeisiu iš namų. Nors rytoj jau planuoju eit linksmintis. Visgi savaitgaliai yra savaitgaliai ir juos reikia išnaudoti tinkamai.

O kai atliksiu visus būtinus dalykus, tikrai skaitysiu daugiau.
Pasakiau ir patikėjau.

Kokia jūsų nuomonė apie skaitymą?
marionette