Banalu
 |
|
Mielai
priglausčiau cigaretę
Prie lūpų tavo
šaltų.
Kaip politikos
valdomą marionetę,
Globočiau nuo
žvilgsnių tuščių.
Mielai
pasakyčiau, kad myliu,
Bet gali būt per
vėlu.
Kai karstą aksomu
apkamšytą,
Apverks daug
bedievių žmonių.
Mielai kaip
paukštis čiulbėčiau
Apie šiltuosius
kraštus,
Į akis meiliai
tau žiūrėčiau
Ir kartočiau koks
tu gražus.
Mielai tau
kaklaraištį riščiau,
Kai dirbti
eitumei tu.
Ir valgyt
kasdieną tau virčiau,
Jei būtumėm
dviese, kartu.
Mielai klausytume
Strausso
Ir šoktume valso
ritmu.
Bet karsto vyriai
apanka
Ir darosi
klaikiai skaudu.
|
Tiesiog.
Žmonės man sako, kad aš nieko nesugebu. Pamažu ir pati tuo pradedu tikėti.
Kodėl gi ne.
marionette
1 komentarai (-ų)
Mes labiausiai bijome ne to, kad būsime netikę. Labiausiai gąsdina mūsų šviesa, o ne tamsa.
AtsakytiPanaikintiKlausiame savęs: "kas aš toks, kad būčiau nuostabus, gražus, talentingas ir nepaprastas?". Iš tiesų, kas tu toks, kad toks nebūtum? -Mariana Viljamson
paskaičiau ir prisiminiau šitą labai labai seniai naudotą citatą savo bloge