Mėtant pėdas
Dienoraštinis įrašas.
Šiandien nusipirkau pakelį nosinaičių. Grįžusi namo pagalvojau "Kam man jų? Juk turiu jų visą bloką!". Tačiau dabar mano šiukšlinė perpildyta, o nosinaitės dingsta viena po kitos. Kaip žydai per holokaustą. Klausau Foster the People ir tiesiog linguoju pagal ritmą. Visai neseniai susipykau su viena iš geriausių draugių. Tiesiog nuostabu! Nesuprantu moterų. Jos pyksta iš oro.
Jos myli be priežasties.
Jos nekenčia be priežasties.
Jos kuria be priežasties.
Jos verkia be priežasties.
Jos šypsosi be priežasties.
Jos džiaugiasi be priežasties.
Jos nelogiškos, nesuprantamos, gražios, įdomios, skaniai kvepiančios, seksualios, mielos, naivios, linksmai trenktos, drąsios, ištvirkusios ir dažnai yra priežastis, kodėl kiti šypsosi.
Paprastai džiaugiuosi, jog esu viena jų, tačiau kartais norėčiau būti priešingos lyties atstovu.
Atrodo, jog jiems viskas yra daug lengviau. Bent jau visi žurnalai sako, jog jiems svarbiausia: seksas ir maistas. Taip primityvu.
Tačiau nepažįstu nei vieno vaikino, kuris tik valgo ir dulkinasi. Na, iš tiesų, daugelis mano draugų - vaikinų yra nekalti, tad antras variantas atkrenta. Na, o aš tikrai suvartoju daugiau kalorijų nei vidutinis vaikinukas. Šokoladas gamina laimės endorfinus, tačiau jų vis maža...
Pastebėjau, jog interneto erdvėje aš kosmoso žmogus. Rašau siurrealistines nesąmones, kurias suprantu tik pati. Lieju savo širdį kompiuterio ekranui, kuris niekada nemylės manęs taip, kaip aš myliu jį.
Vis dėl to, tai niekam nerūpi ir niekada nerūpės. Mano mylimiausias laido riteris siūlo mažiau verkšlenti ir imtis veiksmų:
Grind all axes!
Serve thy soul,
May our violence
Change the world!
Dabar kaip niekada su tuo sutinku.
Noriu vėl pradėti rašyti siaubo kūrinius...
"Durys užsidarė.
Išėjimo nebebuvo.
Daugiau mėsos pabaisoms. Daugiau mėsos išsigimėliams. Daugiau sielos gabalų, kurias galės suplėšyti ir purvinti, nes tokių niekada neturėjo."
Išėjimo nebebuvo.
Daugiau mėsos pabaisoms. Daugiau mėsos išsigimėliams. Daugiau sielos gabalų, kurias galės suplėšyti ir purvinti, nes tokių niekada neturėjo."
"Smūgio metu mačiau, kaip <...> sustingsta, užmerkia akis ir pasiduoda
likimui, mirčiai, viso gyvenimo pabaigai. Pamėginau ir aš. Užmerkiau
akis ir išvydau tamsą, juodą tuštumą, iš kurios daugiau nepabudau."
Prieš kelis metus tikrai mokėjau rašyti.
Dabar man išeitų tik tai:
"Laikiau peilį savo delne. Atlikau eilinę operaciją.
- Truputį paskaudės.
Tariau ir patempiau odą tarp akių, tada suvariau peilį tiesiai į akies obuolį ir truktelėjau atgal. Deja, kraujagyslės taip lengvai nepasidavė. Mergina žviegė ir muistėsi, o aš tuo metu kita ranka smaugiau jos liauną kaklą, kol galiausiai silpnas kūnas pasidavė mano vyriškai jėgai. Nupjoviau kraujagysles ir įdėjau akį į maišelį. Tą patį padariau ir su kita. Juk taip geriau, kai nematai viso Žemėje esančio siaubo."
Keistas įrašas, daug jausmų, daug asmeniškumų.
Daug nesąmonių.
Daug vietos pasireikšti laido riteriams.
marionette
2 komentarai (-ų)
Patiko.
AtsakytiPanaikintiMyliu tave
AtsakytiPanaikinti****
Aš pasakiau visą tiesą,, nebegalėjau sulaikyti. tu trenkta, tokia pati kaip ir aš. Nežinau kas man užėjo, negalėjau to sulaikyti.
****