Marionette of Harmony

Susisupau. Susisupau minkštai ir jaukiai. Sugėriau į save kvapus, sugėriau į save žmones, sugėriau į save jausmus. Kaip kokia kempinė. Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai sako, jog kempinės yra blogai. Jose pilna mikrobų, reikia jų atsikratyti... Tačiau ką daryti, jei tos kempinės yra realūs žmonės, realūs asmenys? Negi ir tada kyla ranka nuo jų atsiriboti? Žinoma, kodėl gi ne.

Daugelis žmonių sako, jog aš mergina, kuri visada šypsosi. Na, ypač tada, jei su manimi būna itin trumpą laiką. Turiu tokią savybę... Na, net nežinau kaip ją pavadinti... Tebūnie: verslumo sindromas. Šio sindromo esmė tame, jog aš parduodu prekę, todėl maloniai šypsausi visiems, kurie yra potencialūs prekės pirkėjai. Šiuo aspektu, prekė esu aš pati. Parduodu save, parduodu savo jausmus, patirtį, parduodu savo draugystę tiems, kurie galbūt galėtų ją priimti. Žinoma, kitiems žmonėms galiu atrodyti hopeless bitch, nes rinkoje JIE yra niekas. Kam po velnių švaistyti šypseną tiems, kurie jos nepriima ir stumia šalin? Būtent, mielieji, būtent.

Daugelis žmonių sako, jog aš keista mergina.
Ta pati rinkos masė dažnai nepriima naujovių. Jiems geriau pirkti paprastą duoną už įprastą kainą ir nesiskirti su tuo gaminiu visą savo gyvenimą, bandant išlaikyti "tradiciją". Štai kodėl nauja duona su grūdais yra išstumiama pernelyg greitai, nes vartotojai bijo išbandyti ką nors naujo, ką nors neatrasto. Bijo, jog gali pasirodyti kitokie. Vis dėl to, gaila išmesti gerą gaminį, todėl duona su grūdais tiesiog laukia savo eilės, kol bus atrasta, pripažinta. Deja, to pripažinimo galima ir nesulaukti...

Daugelis žmonių sako, jog aš iškrypusių pažiūrų mergina.
Na, tebūnie išbandykime kitokį produktą - palaidinę. Palaidinės yra skirtos tik viršutinei kūno daliai. Kas būtų, jei kojas įkištume į palaidinės rankoves? Tikriausiai būtų naujo tipo 'nutysusio klyno' kelnės. Vieni jas pripažintų, o kiti ne. Sakykime, dvi komandos: merginos ir vaikinai. Merginos iš kart šauktų, jog tokios kelnės - palaidinė yra nemadingos, vulgarios, ne tokios. Nepripažintų jų, neįsileistų, nesikalbėtų, ignoruotų. Vaikinai tikriausiai elgtųsi švelniau, tačiau tik tam, kad galėtų tas kelnes-palaidinę pašalinti, pasinaudoti, o vėliau ignoruoti tol, kol jų pačių džinsų viršutinėje dalyje pradės vykti metamarfozės.

Toks jau gyvenimas. Žmonės bijo bandyti naujus dalykus, o vėliau verkia, jog nėra pasirinkimo.
Tas pats ir su realiais asmenimis.
Žmonės bijo priimti kitokius žmones, su kitokiomis idėjomis, kurios galbūt galėtų pakeisti pasaulį. Jie bijo, jog bendravimas su tokiais žmonėmis gali pakenkti jų įsivaizduojamoms reputacijoms. Stereotipai gyvuos amžių amžius ir net pasaulio pabaiga jų nesunaikins, kad ir kaip bebūtų gaila.

Shit happens.
Life fucks us all.
Just live with that.
And move fucking on.

marionette