Marionette of Harmony

Palik abejones, palik baimę, palik skausmą, palik praeitį ir judėk toliau.

Neįmanoma apsisaugoti nuo mūsų pačių. 

Žalios devynerios su cola, degtinės shot'ai su schweppes ir snicker'sais, kalnai alaus ir sidro skardinių, damų likeris, brendis ir viskis, šildantis gerklę. Prarasti kilogramai, dehidratacija, nerimas ir viskas atvirkščiai. Keiksmažodžiai mano burnoje ir taipogi rankos, liečiančios kūną. Jis sakė, jog tai buvo geriausias savaitgalis jo gyvenime, o aš negalėjau atsakyti tuo pačiu. Daug daug garso, daug šviesų. Kartočiau kiekvieną akimirką ir pratęsčiau ją iki begalybės bei atgal. Dabar man to trūksta, nors kartais svajojau, jog kai kurie momentai greičiau baigtųsi.

Ieškojau meilės, ją atradau, o atradus - neapsidžiaugiau. Žmonėms, bijantiems vorų, padidėja galimybė jų atrasti savo miegamajame ar kur kitur. Visi tie santykiai - tai vienas didelis voras, savo milžiniškomis, dryžuotomis kojomis ropojantis per mano rankas, užkopiantis ant veido ir paklysdamas plaukuose. Net nežinau ar šiuo metu esu laiminga. Jis sakė, kad yra laimingiausias iš visų, nes turi mane. Tai priverčia nusišypsoti, o tai ką patyrėm saulės iškaitintose, o vėliau nakties paliestose palapinėse, išliks mano atmintyje ir tikriausiai niekada neišblės. Skrandyje vietoj drugelių, tikriausiai skraido kolibriai. Būtent tada, kai apie jį pagalvoju.

Myliu laisvę, neįpareigojančias šėliones, vaikiškumą, neatsakomybę. Tai jau nebegrįš. Kiekviena diena verčia mane priimti daugiau sprendimų, negu galiu pakelti. Turiu daryti tai, kam nesu pasiruošusi ir nemanau, jog kažkada pasiruošusi. Baigėsi festivalis, kuris palydėjo vasarą iš mano širdies. Atėjo metas, kai turiu sugrįžti į realybę, sukurti savo ateities modelį, nugalėti baimę būti nugalėtai.

Jis prisiglaudė prie manęs ir tyliai, vos girdimai tarė:
Myliu.

Tiesiog jį pabučiavau, nežinodama ką jam atsakyti. Kokia prasmė mylėti, kai ta meilė, anksčiau ar vėliau, baigiasi? Bijau nusivilti ir bijau pakliūti į nežinią. Žinau, kad gyvenimas tuo ir žavingas, tačiau norisi susikurti savitą utopiją, kurioje jaučiuosi saugi. Pamečiau savo komforto zoną, pamečiau save, pamečiau visas kaukes, kurias nešiojau. Nebesiorientuoju aplinkoje ir tai pastebima.

"O tu nenori eiti link manęs? Pasiimk, pavedžiosi L. Juk tas lopas vakar iki Klaipėdos žadėjo pėstute varyt."
"Pabandyk autostop..."
"Kažkas sustojo! Viskas, metu ragelį.:"

Ką tokia jauna, graži panelė veikia viena? Sėsk, pavešim. Nebijai? O, šaunuolė.

Kūnai vienas šalia kito, judantys vienu ritmu. Noriu tai pakartoti, noriu tai padaryti geriau, noriu daugiau gerų emocijų, noriu būti pamestai ir atrastai.

Palik nežinią, palik utopiją, palik nepripažinimą, palik viską, kas verčia jaustis blogai. Palik.



Ieškom savęs,
marionette