Just do it
Can't stop the spirits when they need you
This life is more than just a read through
Sudužo. Sudužo mano tikėjimas pasauliu.
Praradau. Praradau tą akimirką, kuri privertė mane šypsotis.
Sudužo, pažiro, išsibarstė, pasklido, išsisklaidė ant betoninių grindų mano laimė.
Suspaudė mano rankas baimė.
Sukaustė mano širdį nepasitikėjimas.
Tai tau tinka, o tas - ne. Daryk tą, sakyk tą, sėdėk taip, valgyk taip, klausyk to, mylėk taip, jausk šitaip.
Visi nurodinėja. Tėvai, draugai, mylimieji. Iš pradžių dariau tai, ką jie sakė. Na, juk jie žino, kas man geriau, juk mane myli ir yra visas mano pasaulis. Tačiau, kai jie įsiveržė į mano kūną, išplėšė viską, kas man buvo brangu ir aš tapau jų marionete, supratau, kad tai kažkada turi liautis.
Kada mes atrasime savo taką į gyvenimą, jei kiti liepia eiti jų? Kas bus, jei seksime ne savomis svajonėmis, o kitų? Tapsime kitų idilių dalimis. Tebūnie, kad ir svarbiomis, tačiau mūsų bus visiškai sunaikintos.
Mokykis ten, renkis tai, tapk tuo, sek šito asmens pavyzdžiu, būk kaip mes, neišskirk iš minios.
Štai kaip atsiranda pilkos masės, bandos, be nuomonės ir tikslų. Kur dingsta kūrybingumas? Savęs atradimas? Jie sutrupa it per ilgai džiovintos gėlės tarp storos knygos lapų.
Kur laisvė ir žinojimas, kad kažkuo esi pranašesnis už kitus? Kur slepiasi ydų žavumas ir netobulumas, kuris daro visus ne tokius plastikinius?
Metas išsivaduoti iš metalinių grandinių, kurias galima atrakinti visišku abejingumu aplinkinių nuomonėms.
Laikas surasti savo svajones, savo tikslus, savo norus, savo laimę ir leisti jiems užpildyti širdies kerteles.
It is time to realize that imperfection makes us unique and irreplaceable.
Einu klijuoti laimės likučius,
marionette
0 komentarai (-ų)