Kriskim
Gerklėj miško uogų čiulpinukas, širdy mauroja liūtas.
Mano galvoje vyksta nesibaigiantis karas. Nežinau ko noriu iš gyvenimo, nežinau ką jis man dar pateiks, bet jaučiuosi laiminga, tenkindamasi nežinia. Manau, jog būtent nežinant atsakymų į visus pateikiamus klausimus, jog būtent klystant, krentant ir suklumpant, mes atrandame save, atrandame tai, kas mus patinka, atrandame tai, kas daro mus tuo, kuo mes esame. Nuostabiais, puikiais ir, žinoma, be galo gražiais žmonėmis. Tiek vidumi, tiek išore.
Šiuo metu mano kojas apsiviję namų darbai, kurie trokšta būti padaryti. Velniop! Matematika nešildys mano sušalusių pirštų ir nepaskolins savo milžiniško džemperio, kuriame aš paskęstu, tačiau jaučiuosi pati gražiausia mergina pasaulyje. Istorija nesakys komplimentų, neatneš glėbį rožių ir nepasakys, jog aš vienintelė šiame pasaulyje, kuri daro ją laimingą. Ekonomika nerūkys su manimi braškinio kaljano, negers mėlynai rožinio šerbeto ir tuo labiau nepripils tonos ledų už penkiasdešimt centų. Žinau, jog pažymiai ir mokslai man visada buvo pirmoje vietoje, tačiau dabar nusipelniau atostogų. Dirbau visą vasarą, dirbau visus pastaruosius metus. Dabar noriu pasimėgauti paskutiniais vasaros likučiais, ankstyvu rudeniu ir visu tuo gėriu, kuris supa mane. Svarbu džiaugtis kiekviena minute, kiekviena valanda ir diena!
Aš įsimylėjau rudenį, įsimylėjau visus tuos amerikietiškus kalnelius savo gyvenime, tas duobes, kurios priverčia suvokti kaip gera būti ten aukštai aukštai...
Šiandien mes tiesiog sėdėjom apsikabinę ir mėgavomės pajūrio vaizdais. Nereikėjo nieko sakyti, daryti, skubėti. Užteko mėgautis šiluma, grožiu ir nedrąsiais bučinukais.
Sakiau, jog reikia daryti pertrauką. Sakiau, jog reikia susitelkti į kitus dalykus. Baigti tai, kol dar nei vienas iš mūsų neliko įskaudintas. Tačiau mano pasiryžimas ištirpo tarsi sniegas keturiasdešimties laipsnių temperatūroje. Užteko pirmo apkabinimo ir žodžių: "Ar tu suvoki, kaip labai aš tave myliu?"
Esu tokia, kokia niekada nesitikėjau būti.
Laiminga ir išsišiepusi iki ausų.
Now I’m floating like a butterfly
Stinging like a bee I earned my stripes
Stinging like a bee I earned my stripes
Viskas yra daug paprasčiau, nei atrodo.
O laimė čia pat, tik reikia panorėti ją pamatyti.
Myliu myliu jus,
marionette
6 komentarai (-ų)
Iš ties kiekvieną tavo įrašą noriu pakomentuot, bet suglumstu kai tai reikia padaryti.. Man patinka, kad rašai kitaip nei daugelis kitų ir tavo gyvenimas bent iš šalies atrodo tikrai įdomus. :>
AtsakytiPanaikintihttp://fuscousmoon.blogspot.com
Na, mano įrašai ganėtinai depresovi. Tik pastaruoju metu skraidau debesyse, bet nieko, greit praeis. :)
PanaikintiAčiū.
Skaiste, noriu, kad padarytum vieną dalyką ateityje. Kai dienos pradės slėgti ir nebežinosi kada gi buvai laiminga, paskaityk šį savo įrašą. Šypsaisi ir esi pozityviai nusiteikusi nežinomiems gyvenimo vingiams. Tiesiog žavinga. Siunčiu apkabinimą ir bučkį.
AtsakytiPanaikintiApsikabinu ir pabučiuoju atgal! :*
PanaikintiKuo daugiau galvoju apie įrašą, tuo labiau norisi verkti. Kvaila, neteisinga, o gal tik dabar neteisinga ar tik liūdna? Taip tai kvaila, tik dabar neteisinga ir liūdna, o gal ir keista nenorėti matyti laimės... O gal tiesiog išmoksti gyventi varge bei skausme ir tau nieko daugiau nebereikia? Galbūt tai tiesa. Paprastai tai būna tiesa.
AtsakytiPanaikintiPasiilgau. Apkabinu
Su meile
S. S.
Laimės yra vengiama. Žmonės mėgsta kentėti vardan aukštesnių tikslų, kurių net ir patys negali įvardinti.
PanaikintiIr aš tavęs pasiilgau. :)