I caught a butterfly
Ar tai narsu,
Kad aš, sūnus karaliaus nužudyto,
Dangaus ir pragaro paskirtas kerštui,
Kad aš, sūnus karaliaus nužudyto,
Dangaus ir pragaro paskirtas kerštui,
Štai lieju širdį žodžiais tartum kekšė
Ir plūstuosi visai kaip paleistuvė!
Ir plūstuosi visai kaip paleistuvė!
Mergina tyra, tarsi ką tik susiformavęs garų kamuolėlis aukštai danguje, įžengė į teatrą. Užsitrenkė sunkios, metalinės ir girgždančios durys, atimdamos šansą pabėgti ir versdamos šį debėsėlį įžengti į niūrią melancholiją. Lyg per užtemimą gęstantys mėnuliai, šypsojosi teatro kostiumai, plastikinės kaukės, kauliniai griaučiai ir aktoriai, nepaleidžiantys iš akių naujojo savo grobio. Mėlynakė, šviesiaplaukė ir dar nepaliesta skaudžios ir itin nemalonios realybės mergaitė, dabar lengvai kėlė kojas nuo dulkėmis nusėto parketo. Šiandien ji buvo drugelis. Baltas, į gražiausią aksomą suvyniotas padarėlis, kuriam leista suktis it balerinai, uždarytai muzikinėje dėžutėje. Ar kas žinojo, jog kažkada iš šio drugelio teliks niekam nereikalinga plaštakė? Nuoga ir nieko nebedominanti kekšė, kuri pernelyg greitai paleido savo gyvenimą iš rankų? Ne, to net ji negalėjo nuspėti, įžengdama į teatrą, kai jos rausvas ir švelnias, tarsi persikai, lūpas nudažė kraujo raudonumo spalva, o akis padengė tamsūs gyvenimo šėšėliai. Jai buvo leista suktis tik tarp turtingų vyrų kelių, o baltas it sniegas tyrumas virto gilia purvo duobe, iš kurios niekam nebuvo lemta išbristi.
Mes, Ievos dukterys, visos esame plaštakės.
Kai kurios parsiduoda už pinigus, gražias sukneles ir kelis tūkstančius kainuojančius batelius.
Kai kurios parsiduoda už apsikabinimus, bučinius, širdeles, saldainius, šokoladą, nuolat budinčią apsaugą ir šilumą, kurios, šaltais žiemos vakarais, nesugeba suteikti net radiatorius.
Kai kurios tiesiog parsiduoda, nes kažkada palūžta ir kerpa savo sparnus.
Kartais pirmas susižavėjimas nublanksta ir tenka žmogų pamatyti iš kitos pusės - su visomis jo ydomis ir nepatinkančiais charakterio bruožais. Taip, žinoma, ydos ir daro žmogų jaukiu, išskirtiniu, tačiau, kai ta kibirkštėlė išnyksta, viskas pradeda erzinti.
- Kas tau nepatinka?
- Viskas gerai.
- Atrodo, lyg būtum susiraukus.
- Bet aš šypsausi. Matai? Šypsausi.
Tik žodis skrenda, ne mintis žmogaus;
Bedvasis žodis nepasieks dangaus.
Galėjau pasidžiaugti akimirkos laime, galėjau pajusti meilę, galėjau tirpti kaip sniegas, galėjau pamesti protą, galėjau svajoti, galėjau miegoti jo glėbyje, galėjau daryti ką panorėjusi ir nebūti smerkiama, galėjau sau tai leisti, bet...
Man sunku save parduoti.
Mano kūnas ir siela - vis dar turintys kažkokią vertę, kurią norėčiau išlaikyti ir skirti tam, kuris pasiūlys didžiausią kainą.
Jei skrisit į dangų,
Skriskite naktį,
Nes saulė nudegins sparnelių kraštus,
marionette.
2 komentarai (-ų)
aukcionas
AtsakytiPanaikintiSiūlykite savo kainą.
Panaikinti