Marionette of Harmony

Rytas

Nakties nepažinome, nematėme, negirdėjome, nors ja kvėpavome. Saulė mums neegzistavo, nereikėjo jos šviesos, nemaldavome jos šilumos, buvome mėnulio vaikai. Susirangiau į ištįsusį megztinį ir apsikabinau šiltą padarą šalia savęs. Sedėjome susikabinusios ir atrėmusios galvą į įkaitusį radiatorių, kai aušros prošvaistės jau pasiekė dangų ir tik švelniai pasijuokė iš skriejančio laiko. Buvome laimingos, nesiorientavome aplinkoje, tačiau jautėmės tarsi nugalėjusios visus demonus, tūnančius viduje. Išaušo diena. Nauja pradžia. Naujas dienoraščio lapas.

Diena

Priglaudžiau veidą prie vėsaus stiklo paviršiaus, spingsinčios lemputės blėso rūko prieblandoje, o puodelis, kuriame garavo laukinių vyšnių arbata, šildė sustirusias rankas. Lietus skverbėsi į plaučius, užtvindė kaulus ir alveoles, kurios pernešė šaltį ir nesibaigiantį lapkritį į kraują, kuris vangiai tekėjo pirmyn. Jaučiau šiltas rankas, apsivijusias kaklą, šypsenas ir visą tą vidinę šilumą, kuri vertė šypsotis, kuri motyvavo gyventi, kvėpuoti, džiaugtis ir ieškoti būdų kaip nušviesti laime kitų gyvenimus. Buvau viena, bet nevieniša.

Vakaras

Rožinės, megztos pirštinės apglėbė pečius ir lūpdažio žymės paliko įspaudą ant nedidelio odos plotelio veide. Mano ranka atsidūrė jos tvirtuose gniaužtuose, kurie žavėjo ir kaskart sukeldavo nuostabą. Kalėdų dvasia vis labiau smelkėsi į pasąmonę ir neuronų branduolius. Pasileidome bėgti link eglutės, kurioje kalėdiniai žaisliukai niūniavo šventines dainas. Ten sutikau visus, kuriuos myliu. Visiems padovanojau po stiprų apkabinimą, nuoširdų palinkėjimą ir pametėjau sušildančių prisiminimų. Gaila, kad neradau žmogaus, su kuriuo norėjau tuos prisiminimus kurti. Jis dužo it stiklinis kamuoliukas, kuriam niekada nebuvo lemta pasiekti eglės viršūnės.

Naktis

Nebejaučiau šviesų, nebejaučiau šurmulio, viskas atbuko. Mylimiausioji masažavo kojas, o mano galva ilsėjosi ant vaikino krūtinės, kur klausiausi tylaus širdies plakimo. Nieko nereikėjo. Rūpesčiai nyko su kiekvienu širdies raumenų susitraukimu. Jaučiausi tarsi būčiau pasakų princesė, kuri turi viską, kuri myli gyvenimą, kuri džiaugiasi būdama jo dalimi ir galvojanti vien tik apie laimingą pabaigą. Lyg feniksas, pakilęs iš pelenų, vėl mokiausi skraidyti. Mes bėgome į naktį, pasitikome ją, mylėjome ją, ragavome lietaus, pabučiavome sėkmę, kai toji vėl prašuoliavo pro mus, parodėme kumščius tamsiems šėšėliams ir laimingi bei permirkę grįžome namo, kur mus vėl suvedė arbata ir padidintas hormonų kiekis kraujyje.

Neapsakomai geras jausmas mylėti.
Įsimylėti.
Jausti.
Gėrį.
Plaučiuose.
Venose.
Apkabinti.
Pasakyti.
Koks tu brangus.
Ir kad darysiu viską.
Kad tavo veide.
Šviestų.
Šiluma.

Apkabinkite savo brangiausiuosius,
marionette