Marionette of Harmony

Fuck the system,
Fuck the police,
Fuck the people who don't believe.

Kodėl tiek daug įrašų susijusių su barbėmis? Tikriausiai todėl, kad aš jas beprotiškai dievinu ir trokštu tokia tapti. Tuštute ir tobulai gražia. Neslėpsiu, jog tai daugelio merginų noras. Galima piktintis, tačiau tiesa visada akis bado, kad ir kaip bebūtų.

Nagai sutvarkyti, rožiniai. Vokai padažyti, išryškinantys akis, "swag" džemperiai slepia per žiemą sukauptus riebaliukus, o naujos platformos pailgina kojas. Viskas, apie ką pastaruoju metu galvoju, kaip tik atrodyti gražiai ir išvengti mokymosi.  Netgi paėmiau gitarą į rankas, nors to nedariau pastaruosius tris mėnesius.

Žodžiu, degraduoju, tačiau turiu daug idėjų rašymui. Tiesiog pagaliau pajutau norą gyventi ir daryti tai, ką noriu. Tegu užsikruša ta mokykla su visa griežta tvarka ir nuolatiniais kontroliniais. Vistiek visi geriausieji metė mokyklas tam, kad darytų tai, ką nori ir išgarsėjo, praturtėjo ir n* b*b* dėjo.

Kas trukdo man sekti genijų pėdomis?

Beje, pradėjau naują veiklą viename mergaitiškame blog'e, tad tikiuosi, kad man seksis puikiai. T.y. turėsiu vis mažiau laiko verkti dėl smulkmenų ir galbūt išmoksiu rašyti, nes to, kaip jau kažkada minėjau, niekada nemokėjau.

Edita, aš irgi tave myliu. Panda.

Dovile, pasiilgau tavęs. Beprotė.

Simona, mieloji, tu nuostabi. 

Įrašo klausimas: kiek laiko praleidžiate prie veidrodžio?

marionette

Šis blog'as turėjo būti protingiausių ir geriausių minčių kratinys. Deja, piktžolės želia visur.

Prisimenate Džanisę? Blondiniškų plaukų ir 90x60x90 formų barbę? Ji yra ne kas kita, kaip hiperbolizuotas aš-barbė veikėjas.

Aš

Šis žodis yra egocentriškumo pagrindas. Žmonės-egocentrikai paprastai atrodo užjaučiantys, padedantys, tačiau jiems visiškai neįdomios kitų problemos ir visata sukasi tik aplink juos. Nepriklausomai nuo fizikinių dėsnių. Kadangi literatūros kūriniams galima priskirti įvairių meno srovių bruožų, taip ir žmonėms galima priskirti kai kurių egocentriškumo, savimeilės išraiškų. Pavyzdžiui, aš manau, jog esu žmogus nepriklausantis sistemai. Bandau atsiriboti nuo smegenų plovimo mašinų: vengiu geltonosios spaudos, kitaip vadinamo bulvaro. Neteršiu savo sielos visokiais "Kas su kuo miega" gandais ir faktais. Manau, jog esu meno žmogus - rašau dainas, eilėraščius, kūrinius. Kuriu, galvoju kitaip. Tačiau baisiausia yra tai, jog per daug vardoju įvardį "aš", esu egocentrikė ir dar giliai širdyje trokštu būti lėle barbe.

Lėlės barbės išraiškos

Pirma fazė: laukiant Keno.

Daugelis merginų mėgsta praleisti vienišas valandas su šokoladu, dubeniu ledų, pakeliu nosinaičių ir romantine drama. Man per sunku žiūrėti romantines dramas. Ta romantika, intrigos, vienas ir tas pats siužetas veda iš proto. Visgi, galbūt ir norėčiau susirasti tą riterį ant balto (ar be balto) žirgo. Deja, sunku pradėti paieškas, kai ant kaktos parašyta: laido riteris.

Antra fazė: išvaizda

Merginos lėlytės labai daug laiko praleidžia savo kūno priežiūrai ir makiažui. 
Kartą klasiokės paklausiau:
- Kodėl nesportuoji?
Ji atsakė:
- Bijau, jog nusilaušiu nagą, o juk ką tik pasidariau tokį spalvingą manikiūrą.

Aš tikriausiai viena iš atsilikusiųjų manau, jog grožis slypi natūralume. Mano nagai trumpi ir nelakuoti. Plaukai netiesinami ir banguoti. Nė dažytis nemoku. And that's a bad thing. Sort of.

Trečia fazė: per daug

"Išvemiu pusryčius, pietus ir vakarienę tam, kad pasiekčiau idealų svorį." (be komentarų)
Dar kažkada pamačiau merginą su per daug oranžinės pudros ir vaikišku veideliu. Vienuolikmetė slinko pastato koridoriais su vatos prikimštais liemenėlės kaušeliais ir demonstratyviai rodoma cigarete kišenėje.

I just don't want to live in this planet anymore.

And I still want to be a barbie.
Beautiful, skinny barbie.

O kaip jūs?
marionette

Šiandien Džanisė žiūrėjo "Barbie and princess charm school". Nežinia kodėl įsijungė būtent šį filmuką savo rožiniame laptope, tačiau jai tikrai patiko Barbių serijos. Matė jas beveik visas ir žavėjosi tobulomis formomis bei meilės scenarijais su nuostabiomis pabaigomis. Šiame filmuke ji tiesiog įsimylėjo paskutinį sakinį "Kiekvienoje mergaitėje tūno princesė" ir ji puolė peržiūrinėti savo garderobo, kur tūnojo mažiausiai dvidešimt pūstų, rausvų ir violetinių suknelių. Apsirengė vieną, pasistaipė prieš veidrodį, pritaikė tam tikrus aksesuarus ir paskambino Kenui. Jis su kitais savo draugais žaidė futbolą, tad Džanisė nusprendė jam netrukdyti. Atsisėdusi ant savo rausvos lovos su daug meškučių galvojo apie visus savo buvusiuosius. Vos suradus vaikiną, facebook'e ji už jo "ištekėdavo", o santykiams blėstant tapdavo "it's complicated", vėliau - "divorced". Džanisė svajodavo apie tai, kai ji susiras vaikiną, užsimegs ilgalaikiai santykiai, o po kelerių metų jie susituoks, gyvens milžiniškame name ir plaukios jachtomis. Savo dienoraštyje, su draugėmis ir net virtualiame pasaulėlyje ji aprašydavo savo meiles: "Jis toks puikus, aš jį myliu. Jis atneša džiaugsmą. Ką man daryti? Jis man neparašo, o aš tiek daug dėl Jo padariau." ir taip toliau.

Man, žinoma, labai gražu, kai žmonės randa savo antrąsias puses, turi su jais kuo dalintis ir panašiai. Tačiau klausimas tik toks: ką manote apie merginas, kurios nuolatos kaišioja savuosius "Jis" ir nenustoja kalbėti apie meilę ir panašius dalykus, kai jas aplanko tik susižavėjimas?

Paklausčiau ką mano ir vaikinai, tačiau jiems nusispjaut. Vieni nebent kaip maniakai merginoms rašinėja ir lenda pro visus galus, kiti laikosi atstumo, o aukso viduriukai jau paimti. Tačiau nei viena vaikinų grupė neskiedžia apie savają "Ją".

"Meilė egzistuoja tik tada, kai įsimylėję žmonės žiūri viena kryptimi, o ne vienas į kitą."
marionette

Džanisė buvo ilgų, blondiniškų plaukų, žydrų akių ir bene tobulų formų mergaitė. Devėdavo ji aptemptus drabužėlius, pabrėžiančius jau susiformavusį biustą ir daug aksesuarų, kurie, jos manymu, sutvirtindavo  stiliuką. Tačiau iš tiesų pernelyg didelis aksesuarų vartojimas aprangoje ją tik nupigindavo. Džanisei patikdavo suktis aplink vaikinus, išbandyti naujus dalykėlius ir visiems girtis apie savo nuostabų vaikiną, kurio vardas vieną dieną buvo Endrew, kitą jau Maiklas ir taip toliau. Deja, Džanisė dar nebuvo visiškai suaugusi, taigi jai tekdavo keliauti su tėvais. Kelionių metu ji valandų valandas prakalbėdavo telefonu visiems įkyrėdama, už tad niekada nepraleido naujienų "Kas su kuo miega" iš savo geriausios draugės Steisės.
Kartą jos visuomenės nucackinti tėvukai nusivežė Džanisę į kaimą, kad į jos galvą papūstų nauji, gryno oro sutepti vėjai. Sėdėjo Džanisė tarp bijūnų visa paniurusi, nes nebuvo ryšio, o knygų skaityti nenorėjo. Ypač kai lentynose tebuvo Gėtės "Faustas" ir seniai nebeįdomūs "X-failai". Kiti visuomenės nesugadinti asmenys, Džanisės seneliai, anūkėlę maitino blynais, čia pat pagauta žuvimi, mėsyte ir taip toliau. Mergaitė tik purtėsi ir sakė, jog produktuose "Per daug kalorijų", tad ji verčiau gėrė madinguosius žaliuosius gėrimus, kurie išeidavo pro antrą galą, už tad ji jautėsi alkana, bet graži. Nors labai jaudinosi, kad nevalgant krinta apimtys ir tobulas formas vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti. Džanisės gyvenimas buvo toks pats kaip ir lėlės barbės: kai reikia - ja naudojasi, žaidžia, perrengia įvairiais drabužėliais, tačiau vėliau - ji pabosta ir lėlytė yra numetama į šalį. Džanisė tikėjosi, jog visuomet išliks reikalinga ir jos socialinis gyvenimas bus nepriekaištingas, tačiau kai ji visiems pabos - jos gyvenimas grius ir tuomet jai teks pamiršti savo barbiškus instinktus.

Klausimas tik toks: kokios barbiškos savybės jus labiausiai erzina, o gal net patinka?

Nusiimkite rožinius akinius, jie niekam nepadės,
marionette