Marionette of Harmony

D.K.  nuotrauka.

Kažkada jau kalbėjau apie varnas ir kai perskaičiau ką parašiau tada, supratau, jog jums nemelavau. Kaip žinia, žmonės keičiasi ir keičiasi jų pasaulėžiūrios. Kai aš būnu laiminga, viskas man atrodo taip paprasta, natūralu ir gražu, jog aš myliu kiekvieną Žemės dulkelę ir žinau, jog man gera kvėpuoti su visais drauge, jog gera mylėti net ir bjauriausius žmonijos sutvėrimus. Žinoma, kai laimė praeina ir užeina depresijos priepuoliai, nebegaliu blaiviai mąstyti ir daugelis įrašų šiame blog'e yra parašyti būtent tuo laikotarpiu, kai nesidžiaugiu gyvenimu ir sunku kvėpuoti, nes žinau, kad galiu tuo oru ir paspringti.
Pastaruoju metu visur matau begales varnų. Vakar, kai vidury pamokos sėdėjau su draugais centre, pamačiau visą pulką varnų ir balandžių nutūpusių bene visai šalia mano kojų. Nusipirkom batono, jį plėšėm gabalais ir maitinom paukščius. Varnos buvo aršiausios: jos priskrisdavo ir atimdavo didžiausius kąsnelius tiesiai balandžiams prieš snapus. Kaip sakoma "Išlieka tik stipriausieji". Varnos gavo visą batoną, o balandžiai nieko. Netgi įsigijau vieną "draugę" - ji visur mane sekiojo, tad netgi atidaviau jai dalį savo pietų. Šiandien kai mokiau vieną draugę groti gitara, pastebėjau, jog ant vieno namo vaiduoklio stogo, esančio visai šalia mano namo, tupi pernelyg daug varnų. Jos visos žiūrėjo tarsi į vieną tašką, kuris buvo mano lange. Sakyčiau, kad žiūrėjo į mane, bet tuomet pernelyg viską dramatizuočiau.
Kai išlydėjau draugę, varnos pakilo ir sukosi ore, lyg maitvanagiai. Dar niekada gyvenime nesu jų tiek daug mačiusi. Tai buvo nuostabus reginys. Nors varnos nėra mano mėgstamiausi paukščiai, tačiau dabar jaučiu joms tam tikrą simpatiją. Ir vis negaliu nuspėti kodėl jos renkasi po mano langais.

Kokie yra jūsų mėgstamiausi paukščiai?

Neišsigąskit rudeniškos tamsos,
marionette

Šiame pasaulyje yra daugybė palyginimų skirtų žmonėms ir jų gyvenimams. Daugelis jų yra apie meilę, romantiką, gėrį ir blogį. Na, banalius ir visiems iki skausmo žinomus dalykus. Kai kurie dar kuria juokingus palyginimus arba įmaišo frazių susijusių su negyvomis būtybėmis ar daiktais. Norėčiau jums pateikti originalesnį, šiek tiek kitokesnį savo pavyzdį.
Įsivaizduokime, jog žmogus yra varna: jai patinka blizgūs daikčiukai - šlovė, garbė, pinigai, prabangios mašinos. Jos snapas nuolat blizginamas, na, juk norisi atrodyti gražiai. Kartais ji pamato savo juodas plunksnas, tačiau apsimeta, jog jos taps gražesnės su laiku, kai snapas bus pakankamai nušlifuotas ir blizgus. Tačiau plunksnos visada bus dervos spalvos, kurios dengs nuogą varnos kūnelį, o jos krankesys, sklindantis net ir pro prabangiausią snapą, taps nemalonus, nors ir aiškiai girdimas. Tačiau, šiuo momentu varnos yra visos vienodos - turi bandos jausmą, seka tas, kurios pagauna daugiausiai sliekų ir bando neatsilikti bei išgyventi sudėtingame socialiniame pasaulyje. Silpniausiosios varnos yra sufasuojamos ir ant plastmasinio dangalo, po kuriuo jos įkalintos, yra užrašoma galiojimo data. Dažnai ji būna labai ribota, tad paprasčiausiai sakoma "Kas šviežia, to galiojimas yra trumpas". Maždaug taip aš suvokiu pasaulį ir neteisybę, kuri tvyro, ir kerojasi kiekviename žmoguje, kampe ar visumoje. Varnos dažnai gali vadintis visuomenės pavyzdžiu ir atitikmeniu. Dar kartais sumaišomos su šarkomis, tačiau tai niekam nerūpi. Politikoje šarkos visuomet apsimeta paprastais, nieko nesiekiančiais paukščiais, neišsiskiriančiais iš minios.

Šiandien buvau susitikime su vienuolėmis. Grojom gitara, kalbėjomės. Viena jų pasakė:
Jei bara, džiaukis, jog nemuša.
Jei muša, džiaukis, jog neužmuša.
Jei užmuša... Na, tada džiaukis, jog palieki šią ašarų pakalnę.
Svarbiausia: Visada džiaukis.

Nesvarbu, net jei būtum varna.

Džiaukitės ir jūs, varniukai,
marionette