Nature
By MarionetteOfHarmony 16:47 gamta, ruduo, žmogus
Visi mes esame lygūs. Visur problemos yra panašios ir skiriasi tik jų sprendimo būdas. Visi mes esame skirtingi ir kartu tokie patys individai, kuriems tai šypsosi, tai niūrsta dangus. Vienam laimė reiškia prieglobstį, pakankamai maisto, drabužių ir šilumos, kitam - nuotykiai, aistra hobiams ir visiškas pasisekimas, o trečiam - perteklius maisto, perteklius drabužių, perteklius visko, ko galima panorėti ir vis dėl to dar kartais būna negana. Taip pat galioja fizikinės sąvokos, kaip Akimirkos laimė ir Visuotinė laimė.
Akimirkos laimė žavinga, ji užplūsta praktiškai staiga ir išsilaiko tik labai trumpą laiką. Ta laimė gali trukti nuo penkių minučių iki vienos ištisos paros, tačiau neilgiau.
Visuotinė laimė vyksta tada, kai ramybė, susikaupimas ir gėris įsiviešėja viduje ir neleidžia baimei bei neigiamoms emocijoms nustelbti visko, kas yra tyra, dora ir leidžia jaustis amžinai laimingiems. Tai, lyg neišsenkamas variklis, kurio žmonės dar neišrado, nes yra per žingsnį nuo suvokimo "Kodėl ir kam visa tai?"
Anksčiau civilizacija man buvo patys šilčiausi namai. Mašinų gausmas, milžiniški miestai, gamyklos, žmonės, pastatai - viskas buvo taip artima. Mėgdavau svajoti apie tai, kaip įsitvirtinu "Elito" sluoksniuose, pasiekiu tam tikrų aukštumų ir esu visko pažiba. Kaip ant torto viršaus uždėta uogytė. Tačiau aš svajojau būti tuščia, svajojau būti barbė, kuri sudaryta iš 99% plastiko ir 1% žmogiškumo. Gamta buvo tik nereikšmingas priedas prie civilizacijos. Vieta, kurioje buvo tik kvailų vabzdžių ir nešvarumų, kurie erzindavo ir sugadindavo visus planus.
Galbūt su metais ir tamsesniomis šaknimis (juokauju) pažvelgiu į visą tai visai iš kito kampo. Įsitvirtinimas aukščiausiuose sluoksniuose yra varginantis ir visiškai nereikalingas. Nuolatinė konkurencija tik priveda prie košmarų, ašarų, pykčio, agresijos ir isterijos. Žmonėms, kad ir kaip stengsiesi, visiems neįtiksi, į užpakalius, kaip sakoma, nesulįsi. Kai kurie iš jų net stengiasi įžeisti, sužeisti, pakenkti, parodyti, kad jie yra viršesni ir nusodinti tuos, kurie bando išsakyti savo nuomonę. Gamtoje viso to nėra. Paprastai, atskirose nuo miesto vietovėse, nebūna daug žmonių. Galima medituoti, mąstyti, jaustis taip, kaip norisi, būti tuo, kuo ir reikia - savimi. Gamta nesmerkia, neteisia, neatstumia. Ji visuomet buvo žmonijos namai ir tik tie žmonės turi tai suprasti.
Galbūt mano gyvenimo tikslas ir būtų toks: "Stengtis būti doru ir sąžiningu žmogumi."
Tikiuosi, kad man pavyks.
O kokie jūsų gyvenimo tikslai?
marionette
