Marionette of Harmony

Kai aš numirsiu, saulė pakils kruvina, Bet aš prabusiu ir kelsiuos šlovės nešama, Mėnulis leisis pagarbiai žemyn Ir uosiai kapely šakas skleis platyn. Atnašaujamos aukos bus priimtos tikrai, Nekalti avinėliai skerdžiami taip lengvai, Mano garbei klaupsis visi, Žmonės, besieliai, kiti.

Pirmas mano įrašo pavadinimas lietuviškai. Šiek tiek keista, bet kartu ir malonu. Žinoma, galiu rašyti angliškai, tačiau dabar man norisi to, kas gimta ir sava. Šiaip ar taip manau, jog šiam blog'ui yra metas atsinaujinti, nes niūri ir šalta prabuvau visą vasarą, o iš tiesų aš esu šiltas ir optimistiškas žmogelis. Ypač tada, kai manęs neapninka rudeninė depresija, (kurioje šiuo metu esu, tačiau man dabar šviesusis periodas). Kartais pasiilgstu to, kai galiu daiktus, žmones ir save vadinti tikraisiais jų vardais, tačiau tada visas šis tinklaraštis taptų pernelyg asmeniniu mano dienoraščiu, kurį visi gali skaityti. Dabar tai yra tiesiog minčių kratiniai, kurie neapverstų mano socialinio gyvenimo aukštyn kojomis. Optimistiškos prognozės, tiesa?
Vakar dinozaurai lauke riaumojo ir aš pasislėpiau po sesers lova. Visuomet būnu pas ją, kai jie stengiasi išdaužti stiklus ir mane pagrobti. Taigi, tą kart buvome tryse: aš, brolis ir sesuo. Mažėlis nė nekreipė dėmesio į dinozaurus ir žaidė "Angry Birds". Puikiai atmatavo paukščiuko žūties trajektoriją ir manęs paklausė:
- Kaip manai, aš laimėsiu ar ne?
- Nežinau, mielasis, visko gali būti.
- Ne, sese, laimėsiu.

Ir tada suvokiau tikrąją optimizmo esmę. Tai noras laimėti, nugalėti, pasiekti savo tikslų, nors šypsotis ne visuomet ir pavyksta.

Mano tikslas šiais metais yra pagerinti savo mokymosi rekordus bent 0,1 balu metiniame (arba bent jau pakartoti tą patį pažymį) ir visus egzaminus išlaikyti aukščiausiais balais, ką aš ir padarysiu. O kol kas tik prisidėjau (eilinį sykį) prie mokyklos valdžios, renginių organizavimo, turizmo ir pasiėmiau sau keletą papildomų modulių (chemija, matematika, lietuvių, vokiečių kalba) ir prisijungiau prie gitaristų klubo. Kas pasikeitė nuo praeitų metų? Na, atsisakiau choro, nes televiziniai projektai, kuriuose turėčiau dalyvauti, vyks pavasarį, o man egzaminai. Šiaip ar taip, dainuot vistiek nemoku.
Numesti kilogramai darbe, po truputėlį grįžta ir aš vėl tampu tokia pačia mase, kaip ir prieš tai. Gydytojai sako, jog aš pagaliau "normalaus", o ne per mažo svorio, o man kaip tik pikta.
Ant stalo guli naujos knygos:
Igno Šeiniaus "Kuprelis"
I. Ramaneckienės ir Stasio Tumėno "Lietuvių gimtoji kalba: egzaminas"
J.D. Salinger "Rugiuose prie bedugnės"
J. Savickis "Raštai"
Umberto Eko "Rožės vardas"

O prie lovos vis dar ilsisi "Norvegų giria", kurią jau greit įveiksiu.

Taigi, vienas pirmųjų mano egoistinių ir pernelyg asmeninių rašliavų.
Kaip jums sekasi mokyklose/universitetuose ir darbuose?
Marionette