Snow
By MarionetteOfHarmony 21:58 gamta, gėris, grožis, internetas, jausmai, saulė, snaigės, sniegas, vasara, žmogus
Dangus apsiniaukęs, tingios snaigės krenta ir lieja savo nekaltą kraują, pasiekusios žemę. Žemei gerai - ji sugeria jų neviltį, sugeria jų meilę ir sugeria visą gėrį, kuris tūno snaigių širdyje. Net Alina Orlova dainuoja kaip lyja, tačiau ji juk puikiai supranta, jog iš tiesų visur sninga. Sniegas pasiekia stogus, patenka į kaminus ir užkemša visus plytų plyšius savo šiluma, ir nuoširdumu. Myliu sniegą. Jis sušildo kai darosi neramu, jis suburia visus būti drauge šiltiems apsikabinimams, arbatos puodeliams ir vakaro pasakoms, kurios niekada nesibaigia. Sniegas geras, jis supranta, kad kuo ilgiau vakaras pasiliks - tuo daugiau laiko sustabarėjusios būtybės galės praleisti suvokdamos, jog jos turi jausmus. Deja, snaigės sušoko savo paskutinius šokius. Jų trapūs lavonai miega susiglaudę pro žeme, o saulės spinduliai jau subraižė savo kasomis visą dangų. Arbatos puodelius keičia skardinės su rūgštimis, apsikabinimus - nuovargis dėl kūno alinimo ir vienatvė prie interneto, o nesibaigiančios dienos nepalieka vietos vakaro pasakojimams.
Pagerbkime snaigių lavonus, nes jos to nusipelno,
marionette