Vasaris/Kovas
Įsikniaubiau į tamsiai mėlyno palto kraštus ir sukryžiavau rankas, o jis mane apsikabino stipriau. Parke nedegė nei vienas šviestuvas - tokių paprasčiausiai nebuvo. Paspartinau žingsnį, o jis laidė pašaipius juokelius apie mano nepagrįstą baimę. Sustojau, apsikabinau jį tvirčiau ir apsimečiau, jog manęs neerzina ant grindinio staiga išnyrantys tamsūs šėšėliai ir tūžmingas vėjas, tarštantis mudviejų plaukus. Labiausiai baugino besielė tamsa. Ji įsiskverbė į mano odą ir kaulus, užtvindidama ir nuodydama mano arterijas. Plaučiuose jutau deguonies trūkumą, todėl mano kvėpavimas dar labiau suintensyvėjo, o atsitiktiniai oro gurkšniai trumpam tapo mano viso gyvenimo prasme.
Vėjo šuorai, užsimoję botagais, talžė mūsų veidus, o lietus ir žaibo blyksniai visiškai sugadino turėjusį būti romantišką vakarą. Aklinoje tamsoje nebesimatė net tako, kurį mes mynėme savo sportiniais bateliais. Staiga deguonies, azoto ir anglies dioksido mišinį perskrodė žaibas, parodydamas šiurpią, juodą it smala Kristaus statulą, su ištiestomis rankomis į mus bei lietumi pasruvusiomis akimis. Mano nagai įsirėžė į E nugarą, paslėptą po trumpa ir plona striukyte. Net nepamenu kaip greitai nusigavome į blankių žibintų apšviestą meilės alėją, o aš negalėjau jo paleisti iš glėbio.
Bėgo dienos, o aš kaskart pasakydama jam "labanakt" suprasdavau, jog negalėčiau jam to nebesakyti. Jis tapo mano priklausomybe, mano rytiniu kavos puodeliu, mano atsakomybe, manimi. Viską, ką kažkada gyvenime mylėjau, tilpo viename jo nuostabiame kojos pirštuke. Jis buvo kažkas daugiau nei man reikėjo, nei aš galėjau aprėpti. Jis buvo nauja jėga, įsiveržusi į mano gyvenimą ir griaudama visus mano nusistatymus. Jis buvo blogas berniukas ir aš nežinojau kiek ilgai būsiu gera mergaitė.
Balandis
Dar vasario mėnesį buvau pametusi galvą dėl Airijaus, tačiau suradau E ir visos simpatijos kitiems - išnyko. Nesakiau jam "Viso gero", palikau jį nežinomybėje ir tai galbūt buvo didžiausia mano klaida. Balandžio mėnesį Airijus pateko į avariją, bandydamas ieškoti laimės kitos merginos glėbyje. Jo abu plaučiai buvo sutraiškyti, gerklėje - milžiniška skylė, rankos ir kojos - lūžusios. Kai sužinojau apie avariją, buvau besidedanti daiktus į Angliją ir galvojanti apie gražią ateitį su savo mylimuoju.
Negaliu sakyti, kad jį mylėjau - taip nebuvo, tačiau galvojau, kad jį prarasiu ir žinojau, kad bus skaudu. Komos būsenoje Airijus pragulėjo beveik mėnesį, o kai grįžau iš Anglijos - jį jau buvo paleidę iš ligoninės, gydytis namie.
Po šio įvykio taip ir neradau savy jėgų jo aplankyti. Nežinau ar kada atrasiu.
Dabar jo kūne daugiau metalo, nei moderniame robote, niekas nežino ar jis iš vis galės vaikščioti, o baisioji skylė ėmė trauktis tik įpusėjus birželio pradžiai.
United Kingdom
Didžioji Britanija - svajonių šalis juodadarbiams, bet ne man.
Atvažiavau į tetos namus po 30 valandų kelionės autobusu ir 7 valandų mašina. Elementaru, jog buvau pavargusi, todėl išsitrynusi savo baltą odą, kritau į vieno iš savo pusbrolių lovą. Mano dėdė ir senelis pasielgė priešingai - kartu su teta ir jos naujuoju berniuku-saldainiuku ėjo gerti lietuviškos trauktinės ir kitų "gėrybių". Kai buvau kietai įmigusi, šalia manęs įsirangė vyras ir suspaudė rankomis prie savęs. Sapnavau, kad esu su savo mylimuoju ir, kad jis dabar yra šalia manęs ir mūsų neskiria Šiaurės jūra bei dar du tūkstančiai kilometrų sausuma. Jis mane pabučiavo į plaukus, o aš atsisukau ir vis dar užsimerkusi pabučiavau į skruostą bei buvau visiškai įsitikinusi, jog esu kartu su E. Deja, jo rankos ėmė slysti žemyn mano pilvu ties šlaunimis, o aš automatiškai atitraukiau jo rankas. Vieną ir antrą kartus. Tada jau pabudo ne tik mano pasąmonė, bet ir visi kiti apsauginiai smegenų jungikliai. Iššokau iš lovos ir pamačiau, jog tai naujasis tetos berniukas-saldainiukas, kuriam buvo vos per dvidešimt penkis (tetai - arti keturiasdešimties) ir girtas kaip tapkė nusprendė kabinėtis prie septyniolikametės. Paprašiau dėdės ir senelio, kad išneštų jį iš kambario ir leistų man toliau miegoti.
Visgi, manęs neapleido nuojauta, kad jis norėjo manimi pasinaudoti. Laidė įvairius sex-jokes, norėjo su manimi būti, skatino atsipalaiduoti, išgerti, rūkyti žolės ar cigarečių. Nieko nenorėjau. Viso labo juos kartu su teta palikau ir išvykau į kitą Anglijos dalį pas mamos pusseserę, kur leidau laiką apsipirkinėdama ir mėgaudamasi kultūra, maistu, žmonėmis. Pietinėje dalyje jaučiausi, lyg objektas į kurį verta žiūrėti. Juodaodžiai man siuntė oro bučinukus, arabai merkė akis, o kai kurie spoksojo akivaizdžiai išnarinę žandikaulius. Man tai kėlė nuostabą iki to momento, kai pamačiau grynakraujas anglų moteris.
Tipinės anglės išvaizdos aprašymas:
*Plaukai dažyti, bet matosi ryžos šaknys.
*Plaukai riebaluoti, suvelti ir sukurtas 80's stiliukas.
*Stringai matomi per peršviečiamas (būtinai) juodas timpas.
*Visiškai nudėvėti sporbačiai arba kablai, su kuriais nemoka vaikščioti.
*Storas oranžinės pudros sluoksnis, kurį įmanoma laužyti kaip tinką nuo sienų.
*Dirbtinės, pripūstos lūpos, dirbtiniai nagai, antakiai, dirbtinės blakstienos.
*Papų imitacija su nekokybiškomis push-up liemenėlėmis.
Na, bent jau jos labai atviros ir mėgsta savimi dalintis. Štai viena nusprendė prakalbinti ne tik naujai sutiktą vaikiną, bet ir jo "draugą", atsiklaupusi vidury važiuojančio metro ir nusprendusi jam pačiulpti. Ačiū visiems egzistuojantiems dievams, jog šalia buvusi anglų porelė paprašė jų išlipti, kadangi metro sėdėjo ir jų mažametis vaikas.
Iš UK parsivežiau daug daiktų, rūbų, šiek tiek nuotykių, bet daugiau blogų emocijų, nei gerų. Kitą kartą važiuosiu ten mokytis, bet jei ne mylimasis - likčiau Lietuvoje.
Gegužė
Atšvenčiau mylimojo gimtadienį su tortu, šampanu ir geromis emocijomis. Padovanojau viską ką galiu ir dėkoju likimui, kad mus suvedė, nes dar niekada nebuvau laimingesnė ir labiau mylinti bei mylima.
Birželis
Tam pačiam gimtadieniui paminėti surengėm tūsą su visomis psichotropinėmis medžiagomis, kurias tik sugebėjome rasti. Na, buvo linksma. Skundėsi tik tie, kurie buvo gražiai išprašyti vakarėlio pabaigoje, na, o mums su mylimuoju ta naktis taip ir nesibaigė.
Dabar lieka laukti naujų potyrių mano gyvenime, kurių vasara neabejotinai atneš.
Šiuo 100-uoju įrašu pasidžiaugsiu, kad turiu ir jus, skaitytojai, kurie pasineriat į tokias "Televisa presenta - real life edition" audras. Ačiū, kad esate kartu. :)
marionette
