Marionette of Harmony

 

Menas žolėj,

Menas sieloj,

Menas toj pačioj sienoj.

Viskas kas virsta menu

Tuoj patampa melu.

Melas dėl laimės,

Melas dėl siekio,

Kurio nieks nenori pasiekti.

Pamirškite melą,

Pamirškite meną,

Nes viskas kas gera,

Greit gali pradingt.

 Vėl dienoraštis. Neskaitykit kam neįdomu. Nieko dvasingo nerasit.

Naktį žiūrėjau krepšinį. Pralaimėjom Nigerijai. Su A praminėm juos niggas, nors nesam rasistai. Bent jau aš. Daugiau nebesmerkiu žmonių. Daugiau nebesmerkiu jų dėl to ką jie veikia, su kuo mylisi, su kuo geria, su kuo rūko, su kuo būna, kokios spalvos drabužius ar odą nešioja. Nesmerkiu dėl nieko. Bet gal man paprasčiausiai nusispjaut. 

Žodžiu, rytas prasidėjo puikiai. Dabar visus rytus pradedu su žaliaja arbata, kuri man pradėjo labai patikti. Vėliau kalbėjausi su A ir buvo visai smagu, 'cause su protingais žmonėmis visuomet faina kalbėtis. Vėliau žiūrėjau Harį Poterį 7.2 dalį, truputį graudinausi, nes su juo užaugau, o vėliau viskas baigėsi. Su Ab ėjom į šokių festivalį, kur šoko mano tėvai. Papirkau gimdytoją rože ir išslinkau anksčiau. Ėjom į parką. Buvo nuostabu. Visa pagrindinė gatvė tiesiog švyti, viskas taip gražu! Aš pagaliau džiaugiuosi gyvendama kurorte. Pusiaukėlėj prie parko, nuėjom prie jūros. Gulėjau ant smėlio, rūkiau ir gėriau kavą. Niekada nemaniau, kad bus taip fantastiška. Žinoma, yra kurie mane smerkia, tačiau kiekvienas turi teisę rinktis kaip nori gyventi savo gyvenimą. Man liko paskutinė cigaretė (thanks to E , kuri man paliko per daug) ir toliau nepirksiu, nerūkysiu, ir bandysiu įsivažiuot į sveikos gyvensenos rėžimą. Kodėl man taip svarbu? Nes laužau savo pačios kurtus įstatymus. Kai užtektinai prisigulėjom prie jūros, pasukom link atrakcionų, bet nieko gero nebuvo, tad ėjom ant paprastų supynių ir su Ab kalbėjom apie viską. Prižadėjau, jog šią vasarą dar nuveiksiu ką nors crazy, kad atsiminčiau ilgai, nes nenoriu jos švaistyti veltui. Pas mane atvažiuoja P antradienį, o paskui atvažiuos R, gal dar susitiksiu su Am ir būtinai pamatysiu E Vilniuje. Grįždama namo užkalbinau vieną vienuoliktoką, truputį su juo pasišnekėjau ir ėjau toliau. Well, drąsos turiu pilnas kelnes. Toliau kai ėjau per tiltą mane sustabdė visai žavūs vaikinukai ir sako: "Mokėk mokestį. Bučkis. O jei neduosi įmesim į upelį." Į laižymosi maratoną neįsisukau, bet išsisukau su duotu telefono numeriu. Dabar jie jau kviečia mane rytoj susitikti, bet nežinau ar tikrai ten eisiu. Nors aš ir išprotėjusi, bet ne visiška savižudė, kad eičiau kažkur su nepažįstamaisiais. Visgi, turiu dar ką gyvenime nuveikti.

A sako, jog blog'as tai tik iliuzija, jog turi gyvenimą.

Ir jis visiškai teisus.

Kurkitės gyvenimą tokį, kurį būtų gera gyvent,

marionette