Marionette of Harmony

Ne. Regis, vis dėl to grįžau į šią niūrią visatą, nutviekstą žavių, rafinuotų ir dažnai saldžių jausmų. Grįžau čia be šypsenos galbūt vien todėl, kad kas nors galėtų ją įžiebti kaip kokią kalėdinę eglutę, kalėdų išvakarėse. Praleidau dvi dienas gamtos apsupty, išvarvinau akis į saulės nubučiuotus berniukus ir bronza padengtus jų raumenis. Manyje susikaupė tiek daug seksualinės energijos, kad norėjau ja pasidalinti su visu pasauliu, tik, deja, tuomet būčiau išvadinta mažamete kekše. Viskas ką dariau: stebėjau.
Aš nuoširdžiai nekenčiu gamtos. Niekada jos nemylėjau, tačiau bandžiau sau įrodyti, jog galiu su ja susigyventi. Niekada neauginau jokių gėlių, nes žinojau, kad jos pas mane vistiek pastips. Šios dvi dienos buvo kova su vabzdžiais, uodų geluonimis kojose ir raudonos rankos, nuo įkyraus pliaukšėjimo ir būtybių kraujo, priminė, jog nesu geras ir taurus gamtos vaikas. Buffy uodų ir kitų vabzdžių žudikas. Tačiau, nebuvau tokia vienintelė. Mano katė, dabar jau einanti septintus metus, parnešė man pelės kūną su širdimi, organais ir galėjau patyrinėti jos anatomiją tiesiog lovoje. Myliu aš tą žudimo mašiną, tik ne rytais ir ne lovoje. Žinoma, pietums gavau ir paukštį (taip pat be galvos), o vakare, kai vedžiojau šunį, išgirdau, jog katė nugraužė galvą ir tėvo pagautai žuviai.
Žinoma, visi kaip begalvės pelės ar žuvys dabar nuolatos liepia ir rekomenduoja iš visų plaučių šypsotis. Taigi buvo ir gerų dalykų. Pavyzdžiui: bandžiau būti spontaniška. Išsimaudžiau kokius šešis kartus tvenkinyje, bendravau su išlikusiomis žuvytėmis ir net aršiomis lydekomis, vedžiojau ir buvau vedžiojama už mane sunkesnio šuns, glosčiau čigonų arklį, kol manęs anie neaprėkė, apsilankiau kapinėse, kur visi mirusieji man buvo kaip giminės, nes maždaug taip ir yra, o paskui atradau gatvę, kurios pavadinimas "Linksmavietė".
Ir jūs tikriausiai žinot tą jausmą kaip reikia elgtis situacijose, kurios jau yra praeity? Na, pavyzdžiui, pykstatės su draugu ir jam atsikirtinėjat, paskui išsiskiriat ir galvojat, kad galėjot ir geriau pasirodyti? Tai štai aš vis galvoju, kad reikėjo pernešti tą ženklą prie kapinių ir tuomet būtų buvę iš ties smagiau.
"LINKSMAVIETĖ" laukia jūsų kaulų ir smegenų. Pasiruoškite būti donorais ir sukirmyti su visais kitais, kaulų ir mėsos kratiniais, šioje minkštoje, puikioje žemėlėje.

Bet, jums, leidžiu išvengti šios vietos dešimčiai metų. O paskui jau bus matyt.
Linkėjimai,
marionette.