Marionette of Harmony

Prieš kelias dienas aš labai norėjau sukurti įrašą, kuriame aptarčiau moteris ir jų NEprivalumus. Dieną, naktį galvojau kaip pradėti ir mintyse vis sukosi žodžiai "Dabar aš jį suprantu, statistinį vyrą. Moterys paprastai būna pernelyg plepios, per daug įsisvajoja, įnyksta į įsivaizduojamus pasaulius, yra pernelyg ištroškusios romantikos, meilės, jas visuomet reikia glebėsčiuoti, sakyti kaip jas myli, priversti juoktis ir niekada neleisti verkti, kai štai vyrui užtektų maisto ir sekso. Populiariausi blog'ai yra apie madą, juos seka tūkstančiai moterų ir kokie keli šimtai vyrų. Mergaitės, kurioms arba nerūpi tapti tokioms populiarioms, arba tiesiog nesiseka, deda savo wish list'us su drabužėliais keturiems metų sezonams, rodo ką nusipirko, kokių plaukų, nagų ar odos priežiūros priemonių norėtų įsigyti. Kur dar žymieji tumblr, kuriuose dominuoja vien gražūs paveikslėliai, mergaičių fanatizmui, ambicijoms ir kitokiems jausmams patenkinti. Iš vis merginos jų labai daug turi. Jausmų, žinoma."
Šitaip būčiau išsireiškusi prieš kelias dienas, bet dabar nurimau ir nebegaliu pykti ant moteriškosios lyties. Visų pirma, aš tokia pati princesė kaip ir visos kitos. Mano nagai nors ir trumpi, bet rožiniai, rūpinuosi savo apranga, dažnai neturiu kuo apsirengti, paštu atkeliauja mano plaukų formavimo žnyplės, turiu trisdešimt porų auskarų, dvyliką porų mylimiausių batelių ir devynias sukneles, o apie savo galingą ir įvairiaspalvę lūpų pieštukų kolekciją iš vis patylėsiu. Moterimi būti yra visai smagu, ypač kai tavimi žavisi kokie nors vyriškos lyties atstovai dėl dailių kojyčių, stangrių sėdmenų ir iškilios krūtinės. Tik, deja, taisant savo minusus (na, kaip sakoma "Ko gamta nedavė...") kartais galima ir persistengti, ką aš nuolat darau, nes esu sudirgusi ir amžinai sukasi mintys "Mano tas ir tas negražu, reikia susitvarkyti tą, mano svoris vis dar per didelis, reikia visiškai plokščio pilvuko, tos merginos kojos tokios laibos ir aš norėčiau tokių, kodėl gimiau tokia ir tokia, kai galėjau gimti gražesnė." O kai kas nors pasako, kad esu graži, šypsaus visą dieną ir tą žmogų minu tik geruoju.

Štai kokios tos moterys įdomios ir permainingos.
Netiesa?
marionette

Atsistoju ir žiūriu į veidrodį. Jame matau ilgus, šviesius plaukus, šiek tiek įdegusį, bet bereikšmį veidą, nublukusią palaidinę, kuri dengia moteriškus apvalumus. Keista, kartais nematau ir nesuvokiu savęs kaip moters. Visuomet vadinu save žmogumi, o tik paskui sugalvoju sau lytį. Mane žavi vaikinai, jų mąstymas, požiūris į viską. Žinoma, vaikinai kaip ir visi žmonės tokie skirtingi, kad kartais baugu, tačiau vadovaukimės stereotipais, nes taip lengviau kalbėti. Įėjusi į parduotuvę visuomet paimu tik tai ko man reikia, nemėgstu vaikščioti po drabužių parduotuves ieškodama kažko, apie ką net nenutuokiu egzistuojant. Dar visuomet vadovaujuosi loginiu mąstymu ir dažnai nužvelgiu gražias merginas. Tačiau visgi esu moteris, mergina, panelė. Mano nuotaikos keičiasi kas penkias minutes, per pms būnu pikta ir niurzgi, per pačias jas raitausi iš skausmo, o paskui sukyla hormonai. Dar man tikrai rūpi mano išvaizda ir kartais smagu jaustis moterimi, nors visuomet kyla visokių keblumų. Tačiau juk tas pats ir vyrams. Man visuomet smagu pasijuokti iš rytinių saulučių ir kietų medžių per erotines vietas, filmuose, nes to mums nebūna (viešai ir aiškiai). Mes esame tai, kas esame. Gimėme mergaitėmis, gimėme berniukais ir jokie medicininiai hormonai, lyties keitimai nepadės pakeisti genų. Be proud of what you are.
Nesvarbu, kad ne visuomet žinai kas esi.
Vyras ar moteris tu vistiek esi žmogus.

Einu gyvent. Su E tai daryti visai smagu.
gyvenkit ir jūs,
marionette