Marionette of Harmony

Saldžias Tavo lūpas išbučiuočiau, 

Niekada nemaniau, kad išgirsiu dūžtant širdį. Garsas toks, tarsi kažkas brėžtų nagais per lentą, tačiau cypiantys dažniai galvoje niekad nepasibaigtų. Širdis dūžta lėtai, su pasimėgavimu, kai kraujas išsilieja į smegenis ir bent trumpam palieka kūną kęsti agonijos konvulsijas. 

Aižint stiklui mano venose, pažirau į visišką beprasmybę ir tuštumą, kurios jau seniai neregėjau. 

Kuo norėtum būti užaugęs?

Laimingu.

Laimingi tie, kurie neturi rūpesčių. Laimingi tie, kuriems nereikia rinktis. Laimingi tie, kurie nesupranta ir nežino. Laimingi tie, kurie gyvena mele ir taip ir nesužino, kas yra tiesa. Laimingi tie, už kuriuos visi viską nusprendžia.

Apgaudinėjau save, kad pasaulis yra gražus, kad reikia tik užsidėti rožinius akinius ir viskas bus gerai. Maniau, kad šeimą palikti bus lengva, maniau, kad išvykti ir niekada negrįžti bus kaip svajonės išsipildymas, maniau, kad meilė niekada neskaudina, o jei skaudina - galima tiesiog išeiti. Apkarsčiau save melo lijanomis, žmonių šypsenomis ir pamiršau, kad kažkada reikės rinktis.

Meilė ar Šeima?

Šeima ar Meilė?

Kas kartą, kai pagalvoju, kad galiu jo netekti, nematyti jo šypsenos ir suveltų plaukų, apsipilu ašaromis, nes suprantu, kad viskas taip ir gali būti, jei pasirinksiu savo šeimą ir joje nustatytus principus. Paskutiniu metu einu iš proto, nes Jis sako, kad turiu daryti viską, vadovaudamasi savo norais, jie sako, kad viską turiu ekonomiškai pamatuoti ir nepulti stačia galva dėl kažko, kas kažkada gali mane palikti, kad mano grožis neamžinas, kad net ištekėjusi, negalėsiu sau leisti turėti vaikų ir dėl to suirs visi mano santykiai, kad niekada nebūsiu laiminga, jei pasirinksiu Jį.

Ar galima pamatuoti savo būsimą laimę? Aš per daug suprantu ir žinau, kad galėčiau šypsotis be liūdesio akyse, per daug materialinių ir dvasinių skolų slegia mano ir mūsų pečius, esu tokia, kuriai reikia rinktis, o smėlio laikrodyje smiltelės bėga ir nesurinksiu jų atgal. 

Visada žinojau, ko noriu, į kurį universitetą stosiu, kokiame mieste studijuosiu, o dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis ir neįsivaizduoju kaip palaikyti gražius santykius su šeimos nariais ir išvykti mokytis kartu su savo mylimuoju, kad nei vieno neįžeisčiau ir pati daryčiau teisingus sprendimus, o dabar lyg surakinta grandinėmis, negaliu išsilaisvinti ir suprasti, ko aš pati iš tiesų noriu.

Noriu dar pabūti vaiku, būti laiminga,

nieko nežinoti ir nieko nespręsti.

Šukės ne visada reiškia laimę,

marionette